Azijos infrastruktūros investicijų bankas
| Azijos infrastruktūros investicijų bankas | |
 | |
 Valstybės narės regione
Valstybės narės už regiono ribų
Valstybės kandidatės regione
Valstybės kandidatės už regiono ribų | |
| Santrumpa | AIIB |
|---|---|
| Įkurta | 2016 m. sausio 16 d. |
| Įkūrėjas | 50 steigiančiųjų valstybių |
| Tipas | tarptautinė finansų institucija |
| Tikslas | Azijos ir Okeanijos šalių infrastruktūros finansavimas |
| Būstinė |  Kinija, Pekinas |
| Narystė | 95 pilnateisės ir 14 kandidačių |
| Vadovas | Jin Liqun |
| Pagrindinis organas | vadovų taryba ir direktorių taryba |
| Tinklalapis | aiib.org |
Azijos infrastruktūros investicijų bankas (angl. Asian Infrastructure Investment Bank, AIIB) – tarptautinė finansinė institucija, kurios paskirtis suteikti finansavimą Azijos ir Okeanijos regiono šalių infrastruktūros projektams. AIIB įkurta Kinijos vyriausybės iniciatyva: 2015 m. birželio mėn. pasirašyta banko steigimo sutartis, o 2016 m. sausio 16 d. įvyko steigiamasis susirinkimas, oficialiai paskelbęs institucijos veiklos pradžią.[1]
Istorija redaguoti
Apie planus steigti AIIB Kinija pranešė 2013 m. spalio 2 d., kai Indonezijoje lankėsi naujai paskirtas Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. Lygiai po metų pakvietė kitas valstybes jungtis prie tolimesnio idėjos plėtojimo. Iš pradžių atsiliepė 21 valstybė, bet tarp jų nebuvo nei vienos iš ekonomiškai stiprių išsivysčiusių šalių. Iki 2015 m. kovo pabaigos sąrašas pasipildė iki 57 valstybių. Tų pačių metų balandį susidomėjimą parodžiusių šalių atstovai susitiko Pekine, o gegužę – Singapūre.[2] Birželio pabaigoje buvo pasirašyti banko steigimo dokumentai, kurie įsigaliojo gruodžio mėnesį. AIIB pradėjo savo veiklą pirmajame šalių narių susirinkime, įvykusiame 2016 m. sausio 16 d. Pekine.[3]
Tikslai redaguoti
AIIB siekia sutelkti finansinius šalių narių pajėgumus ir juos nukreipti į infrastruktūros plėtrą besivystančiose Azijos šalyse. Manoma, kad AIIB buvo Kinijos pasiūlytas kaip įrankis Juostos ir kelio iniciatyvos įgyvendinimui, nes apie abu projektus paskelbta panašiu metu.[4] Kiti analitikai tuo abejoja, nes AIIB valdymo struktūra neužtikrina Kinijos dominavimo sprendimų priėmime, todėl kitų šalių narių sprendimu finansavimas gali būti skiriamas projektams, kuriems Kinija galbūt ir nepritartų. Todėl manoma, kad AIIB Kinija inicijavo siekdama platesnių tikslų nei tik Juostos ir kelio įgyvendinimas.[5]
Valdymas redaguoti
AIIB valdomas panašiai kaip ir kiti tarptautiniai vystymo bankai: kartą metuose sušaukiama Vadovų taryba, sudaryta iš valstybių narių atstovų, yra aukščiausias valdymo organas, priimantis pagrindinius sprendimus, o jų įgyvendinimu rūpinasi mažesnės apimties Direktorių taryba, kurią sudaro kai kurie Vadovų tarybos nariai. Direktorių tarybai vadovauja jos narių išrinktas prezidentas. Balsuojant dėl sprendimų, kiekvienas Vadovų tarybos narys turi skirtingo svorio balsą, susietą su valstybės įnašo į AIIB dydžiu. Pavyzdžiui, įkūrimo metu didžiausiu dalininku buvo Kinija, turėjusi 25 % balsavimo galios, antroje vietoje buvo Indija su 8 %, o trečioje – Rusija su 6 %.[6]
Kadangi AIIB yra regioninio pobūdžio vystymo bankas, jo prezidentu gali tapti tik Azijos arba Okeanijos šalies narės pilietis. Prezidentą renka Vadovų taryba, tam reikalinga 2/3 balsų dauguma, įskaitant ir balsų galią. Kadencijos trukmė 5 metai, o tas pats pats asmuo gali būti išrenkamas ne daugiau kaip du kartus.[7]
AIIB prezidentai:
Jin Liqun (nuo 2016 m. sausio 16 d.; 2021 m. perrinktas antrai kadencijai)
Narystė redaguoti
2024 m. duomenimis, AIIB turi 95 pilnateises valstybes nares:[8]
- Azijos regiono narės (47 valstybės):
- Narystė nuo 2015 m.:
Australija, 
Brunėjus, Kinija, 
Gruzija, 
Jordanija, 
Pietų Korėja, 
Mongolija, 
Mianmaras, 
Naujoji Zelandija, 
Pakistanas, 
Rusija, 
Singapūras. - Narystė nuo 2016 m.:
Azerbaidžanas, 
Bangladešas, 
Kambodža, 
Indija, 
Indonezija, 
Izraelis, 
Kazachstanas, 
Kirgizija, 
Laosas, 
Maldyvai, 
Nepalas, 
Omanas, 
Filipinai, 
Kataras, 
Saudo Arabija, 
Šri Lanka, 
Tadžikija, 
Tailandas, 
Turkija, 
Jungtiniai Arabų Emyratai, 
Uzbekija, 
Vietnamas. - Narystė nuo 2017 m.:
Afganistanas, 
Fidžis, 
Honkongas, 
Iranas, 
Malaizija, 
Rytų Timoras. - Narystė nuo 2018 m.:
Bahreinas, 
Kipras, 
Samoa, 
Vanuatu. - Narystė nuo 2020 m.:
Kuko salos. - Narystė nuo 2021 m.:
Tonga. - Narystė nuo 2022 m.:
Irakas.
- Narystė nuo 2015 m.:
- Narės už regiono ribų (48 valstybės):
- Narystė nuo 2015 m.:
Austrija, 
Vokietija, 
Liuksemburgas, 
Nyderlandai, 
Norvegija, 
Jungtinė Karalystė. - Narystė nuo 2016 m.:
Danija, 
Egiptas, 
Suomija, 
Prancūzija, 
Islandija, 
Italija, 
Malta, 
Lenkija, 
Švedija, 
Šveicarija. - Narystė nuo 2017 m.:
Etiopija, 
Vengrija, 
Airija, 
Portugalija, 
Ispanija. - Narystė nuo 2018 m.:
Kanada, 
Madagaskaras, 
Rumunija, 
Sudanas. - Narystė nuo 2019 m.:
Alžyras, 
Baltarusija, 
Belgija, 
Ekvadoras, 
Graikija, 
Gvinėja, 
Serbija. - Narystė nuo 2020 m.:
Beninas, 
Brazilija, 
Dramblio Kaulo Krantas, 
Gana, 
Ruanda, 
Urugvajus. - Narystė nuo 2021 m.:
Liberija, 
Argentina, 
Čilė, 
Kroatija. - Narystė nuo 2022 m.:
Marokas, 
Peru, 
Tunisas. - Narystė nuo 2023 m.:
Libija, 
Pietų Afrikos Respublika, 
Togas.
- Narystė nuo 2015 m.:
Veikla redaguoti
AIIB skiria paskolas Azijos šalims, kurios į banką kreipiasi su prašymais finansuoti su infrastruktūra susijusius projektus. Projektai gali būti finansuojami išskirtinai AIIB lėšomis arba gaunant papildomą finansavimą iš kitų šaltinių, pvz., Pasaulio banko arba Azijos vystymo banko.
- 2016 m.: finansavimas skirtas 9 projektams už bendrą 1,73 mlrd. JAV dolerių sumą. Didžiausi projektai: Trans-Anatolijos gamtinių dujų dujotiekio tiesimas ( Azerbaidžanas), Tarbelos hidroelektrinės plėtra ( Pakistanas), Dukmo uosto plėtra ( Omanas).[9]
- 2017 m.: finansavimas skirtas 14 projektų už bendrą 2,49 mlrd. JAV dolerių sumą. Didžiausi projektai: Bengalūro metro plėtra ( Indija), kelių tiesimas Gudžarato valstijos kaimiškose vietovėse ( Indija), oro užterštumo mažinimas Pekine ( Kinija).[10]
- 2018 m.: finansavimas skirtas 12 projektų už bendrą 3,28 mlrd. JAV dolerių sumą. Didžiausi projektai: Tūzo ežero gamtinių dujų saugyklos plėtra ( Turkija), kelių tiesimas Andhra Pradešo valstijos kaimiškose vietovėse ( Indija), nuotekų valymo įrenginių Andhra Pradešo miestuose gerinimas ( Indija).[11]
- 2019 m.: finansavimas skirtas 28 projektams už bendrą 4,54 mlrd. JAV dolerių sumą. Didžiausi projektai: oro kokybės gerinimas Pekino–Tiandzino–Hebėjaus regione ( Kinija), Mumbajaus viešojo transporto plėtra ( Indija), ekonominius centrus jungiančių kelių (pvz., Kolos greitkelis) gerinimas ( Rusija).[12]
- 2020 m.: finansavimas skirtas 45 projektams už bendrą 9,98 mlrd. JAV dolerių sumą. Didžiausi projektai: sveikatos apsaugos sistemos stiprinimas atsakui į COVID-19 pandemiją ( Indonezija), energetikos tinklų vystymas Rytų Javoje ir Balyje ( Indonezija), energetikos tinklų vystymas Asamo valstijoje ( Indija).[13]
- 2021 m.: finansavimas skirtas 51 projektui už bendrą 9,93 mlrd. JAV dolerių sumą. Didžiausi projektai: potvynių sukeltos žalos padarinių šalinimas Henane ( Kinija), papildomas finansavimas sveikatos apsaugos sistemos stiprinimui atsakui į COVID-19 pandemiją ( Indonezija), socialinės apsaugos sistemos stiprinimas ( Indija).[14]
- 2022 m.: finansavimas skirtas 42 projektams už bendrą 6,81 mlrd. JAV dolerių sumą. Didžiausi projektai: sveikatos apsaugos sistemos stiprinimas atliepiant COVID-19 pandemijos poreikius ( Turkija), vandens infrastruktūros plėtra Bucharos regione ( Uzbekija), hidroenergijos gavybos plėtra ( Indonezija).[15]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ OECD (2016). Green Investment Banks Scaling up Private Investment in Low-carbon, Climate-resilient Infrastructure. OECD Publishing, p. 35.
- ↑ Wan, M. (2016). The Asian Infrastructure Investment Bank. Palgrave Macmillan US, p. 44
- ↑ Lichtenstein, N. G., & Lichtenstein, N. (2018). A Comparative Guide to the Asian Infrastructure Investment Bank. Oxford University Press, p. 1
- ↑ Kobayashi, A. (2019). International Encyclopedia of Human Geography. Elsevier Science, p. 127
- ↑ Chen, I. T. Y. (2020). Configuring the Asian Infrastructure Investment Bank. Taylor & Francis, p. 43
- ↑ Lichtenstein. N. (2019). Governance of the Asian Infrastructure Investment Bank in Comparative Context iš Good Governance and Modern International Financial Institutions. Brill, p. 88–90
- ↑ Lichtenstein. N. (2019). Governance of the Asian Infrastructure Investment Bank in Comparative Context iš Good Governance and Modern International Financial Institutions. Brill, p. 100–102
- ↑ Members and Prospective Members of the Bank, Asian Infrastructure Investment Bank
- ↑ Connecting Asia for the future: Annual Report and Accounts 2016, AIIB, 2017
- ↑ Financing Asia's Future: 2017 AIIB Annual Report and Financials, AIIB, 2018
- ↑ 2018 AIIB Annual Report and Financials, AIIB, 2019
- ↑ 2019 AIIB Annual Report and Financials, AIIB, 2020
- ↑ 2020 AIIB Annual Report and Financials, AIIB, 2021
- ↑ 2021 AIIB Annual Report and Financials, AIIB, 2022
- ↑ 2022 AIIB Annual Report and Financials, AIIB, 2023