Atverti pagrindinį meniu
Senovinė avidė Vokietijoje
XIX a. avidė Lenkijoje

Avidė – tvartas, skirtas avims laikyti. Nedideliuose ūkiuose paprastai statomos bendrosios avidės, kuriose laikomos įvairaus amžiaus avys ir avinai, juos kilnojamomis pertvaromis suskirstant į atskirus gardus. Dideliuose avininkystės ūkiuose (800–1200 gyvulių) būdingos specializuotos avidės, kuriose laikomi tik tam tikro amžiaus bei lyties gyvuliai.

Suaugusiai aviai skiriama 2,2–2,5 m², avinui – 6 m² gardo ploto. Atskira, šiltesnė patalpa įrengiama besiėriuojančioms avims. Jose avys laikomos su ėriukais drauge 2 – 3 dienas, vėliau jaunikliai atskiriami. Garduose įrengiamos ėdžios (dažniausiai vienpusės) ir grupinės girdytuvės. Pašaras dideliuose ūkiuose dažniausiai tiekiamas mechanizuotai.

Mėšlas iš avidžių šalinamas (dažniausiai buldozeriu) 1–2 kartus per metus. Prie avidės būna pagalbinių patalpų (avių kirpykla, vilnų ir koncentratų sandėliai, izoliatorius, laboratorija, sėklinimo patalpos). Abiejose avidės pusėse įrengiami diendaržiai.[1][2]


ŠaltiniaiKeisti

  1. Jonas KantminasAvidė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
  2. Didžioji tarybinė enciklopedija, T. XIII (Конда—Кун). – Maskva: Советская энциклопедия, 1973 Interaktyvi nuoroda: Кошара.


 

Vikiteka