Avangardizmas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Avangardizmas (pranc. avant-gardisme) – XX a. literatūros ir meno srovė, kuriai būdinga tradicinių, ypač realizmo, kūrybos principų neigimas, naujų, neįprastų meninės raiškos priemonių naudojimas.
Plačiąja prasme avangardizmas – sąmoningas priešiškumas meno akademizmui, kūrybos tradicijoms, maištingas senųjų vertybių perkainojimas, naujų raiškos priemonių įvedinėjimas.
Siauresne prasme avangardizmas – tai XX a. 2–4 deš. literatūros ir meno modernistinės kryptys ir tendencijos, kurioms būdingas estetinis radikalizmas, antimiesčioniškos nuotaikos, tradicinių moralės ir meno normų parodijavimas, demonstratyvus neįprastų meninės raiškos priemonių naudojimas, polinkis į formalistinius eksperimentus. Literatūroje avangardizmui būdingų požymių turi tokios srovės kaip futurizmas, ekspresionizmas, siurrealizmas, dadaizmas.
Rašytojai, poetai, plėtoję avangardizmo koncepciją: Šarlis Bodleras, Artūras Rembo, Polis Verdenas. Avangardizmo estetikos principai ryškūs Gijomo Apolinero, Polio Eliuaro, Džeimso Džoiso, Marselio Prusto kūryboje. Avangardizmo apraiškų yra ir XX a. pab. postmodernizmo literatūroje.