Kleboniškio tiltas

Kitos reikšmės – Kleboniškio tiltas (reikšmės).

Kleboniškio tiltas

Kleboniškio tiltas 54°56′11″š. pl. 23°54′48″r. ilg. / 54.9365°š. pl. 23.9133°r. ilg. / 54.9365; 23.9133 (Kleboniškio tiltas)

Vieta	Kaunas
Kerta	Neris
Ilgis	348,7 m
Plotis	12,78 m × 2
Pastatytas	1964 m., 1981 m.
Konstrukcija	sijinis ir rėminis tiltai

Kleboniškio tiltas (arba Alfonso Meškinio tiltas) – greta vienas kito pastatyti du gelžbetoniniai tiltai per Neries upę A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda automagistralėje, Kauno miesto šiaurinėje dalyje. Dar pavadinamas Autostrados tiltu, Eigulių tiltu ar Šiaurinio aplinkkelio tiltu.

Duomenys redaguoti

2x2 eismo juostos, eismo intensyvumas apie 1600 automobilių per valandą.

Pirmasis tiltas, kuriuo eismas vyko Klaipėdos kryptimi, pastatytas 1964 m., jo projektas parengtas Minsko projektavimo institute „Belgiprodor“. Šio tilto statyboje buvo panaudotos naujos medžiagos ir technologijos: dėžinio skerspjūvio angos statinio blokai, sumontuoti pakabinimo pusiausvyros metodu, įtempti aukšto atsparumo vielos gniūžtėmis, suklijuoti epoksidinės dervos klijais.

Antrasis tiltas pastatytas 1981 m. pagal projektavimo instituto „Lietkelprojektas“ parengtą projektą. Eismas šiuo tiltu vyksta Vilniaus kryptimi. Tilto ilgis 348,7 m, plotis 12,78 m, didžiausia anga 90 m. Tiltas rėminės konstrukcijos, su dvejomis deformacinėmis siūlėmis jo galuose. Nors iš pažiūros tiek link Vilniaus, tiek link Klaipėdos vedantys tiltai atrodo vienodi, jų konstrukcija skirtinga. Tilte link Vilniaus yra po du lankstus ir deformacines siūles. Link Klaipėdos vedančiame tilte tiek lankstų, tiek deformacinių siūlių yra po 5.

Statinys, neoficialiai vadintas Kleboniškio tiltu, nuo 2012 m. gruodžio mėn. valdžios pavadintas jo statybos darbams vadovavusio inžinieriaus Alfonso Meškinio tiltu.^[2] Nors naujasis pavadinimas „bevardžiam“ tiltui buvo suteiktas grupės LR Seimo narių, LR garbės kelininkų, Vilniaus ir Kauno tiltų statytojų prašymu, šis sprendimas visuomenėje yra susilaukęs prieštaringų vertinimų.^[3]

Incidentai redaguoti

Šis tiltas – labiausiai apkrautas Lietuvoje. Per parą šiuo tiltu pravažiuoja iki 55 tūkstančių automobilių.^[4] Nuo 1981 m. transporto srautai per šį tiltą išaugo dešimtis kartų, todėl jo apkrovimo normos pastaruoju metu buvo maždaug 2 kartus viršijamos. Kapitališkai Kleboniškio tiltas nebuvo remontuotas nė karto.

2009 m. sausio 5 d. dėl didelio eismo intensyvumo ir prastų oro sąlygų įgriuvo vienas iš tiltų – link Vilniaus vedantis tiltas įsmuko apie 20 cm. Dėl lūžusių amortizatorių pasislinko tilto konstrukcijos, įsmuko kelio dalis, jungianti tiltą su prietilčiu. Dėl to ne tik sutriko eismas pagrindiniu šalies greitkelį, bet ir buvo nutrauktas Kauno miesto šilumos tiekimas šia trasa.

Abiejuose tiltuose sumontuotos naujos deformacinės siūlės. Naujieji lankstai pagaminti Vokietijoje pagal naujausias technologijas, leidžiantys tiltui, esant sunkesnei apkrovai, judėti ne tik išilgine kryptimi, bet ir skersine. Be to, atstatyta asfaltbetonio danga įrengus deformacinius pjūvius, įdiegtos apsauginės priemonės aplinkos poveikiui sumažinti. Tiltą iki gegužės mėn. suremontavo kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“.

Rekonstrukcija redaguoti

Dėl didelio eismo intensyvumo ir tiltų apkrovimo, 2018 m. vasarį nuspręsta juos visus rekonstruoti. Šiauriau pirmųjų dviejų tiltų 2020 m. sausį pradėta naujo trečiojo dviejų juostų tilto statyba.^[5] Eismui jis buvo atidarytas 2022 m. kovo 31 d.^[6] 2022 m. lapkričio 21 d. uždarytas vidurinis tiltas rekonstrukcijai.^[7] Baigus šio tilto statybas planuojama renovuoti ir 1981 m. pastatytą tiltą.^[8] Baigus visų tiltų rekonstrukciją, keturios vidurinės eismo juostos bus skirtos tranzitiniam eismui, o keturios šoninės eismo juostos, po dvi iš kiekvienos pusės, bus skirtos vietiniam eismui.^[9]