Ausuotasis kragas
Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus) – kraginių paukščių (Podicipediformes) būrio, kraginių (Podicipedidae) šeimos vandens paukštis.
Podiceps cristatus | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Ausuotieji kragai | ||||||||||||||
Apsaugos būklė | ||||||||||||||
![]() Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||
Podiceps cristatus Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||
Sinonimai | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
![]() Ausuotųjų kragų savaiminio paplitimo arealas: |
PaplitimasKeisti
Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Arealas šiaurėje siekia Suomiją, Kamos aukštupį, Obės vidurupį, Primorės kraštą, pietuose – Kiniją, Iraną, Turkiją, Viduržemio jūrą. Gyvena Afrikoje, Australijoje.
Žiemoja Afrikoje, Australijoje, Pietų Azijoje.
Ausuotasis kragas – vienas labiausiai paplitusių Lietuvos vandens paukščių. Gyvena tvenkiniuose, ežeruose, ramiuose upių užutakiuose.
Didelės ausuotųjų kragų sankaupos stebimos Metelių regioninio parko ežeruose (Dusios, Metelio, Obelijos ež.) rudeninės migracijos metu. Kitos gamtosaugos požiūriu populiacijai vertingos vietos – Kuršių marių Kniaupo įlanka, Kauno marios, Drūkšių ežeras[2].
Gyvena vidaus vandenyse, kur būdinga vešli augalija, dideli vandens plotai, meldų, nendrių, švendrų salelės.
IšvaizdaKeisti
Tai stambiausia Senojo pasaulio kraginių šeimos rūšis. Kūno ilgis 46–51 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 59–73 cm, sveria 0,9-1,5 kg. Kaklo užpakalinė dalis ir nugara rusvai juodos. Ant galvos 2 juodi kuodukai ir iš ilgų plunksnų rudai balta apykaklė.
ElgsenaKeisti
Gerai prisitaikęs gyventi vandenyje - puikiai plaukioja ir nardo. Jų jaunikliai tuoj po išsiritimo, jau gali plaukioti ir nardyti. Atskrenda kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Tuoktuvių metu labai triukšmingi, džerškančiai karksi. Dėl savo sandaros ausuotasis kragas negali gerai vaikščioti sausuma ir nuo jos pakilti, todėl visą laiką praleidžia ant vandens ir pakrančių sąžalynuose.
Lizdą krauna švendryne, tarp meldų, lūgnių, vandens lelijų iš vandens augalų liekanų. Deda 3-5 elipsiškus, baltus kiaušinius. Peri patinas ir patelė 25-26 dienas. Jaunikliai išsirita gegužės gale ar birželio pradžioje.
MitybaKeisti
Pagrinde minta žuvimis, taip pat varlėmis, moliuskais, vabzdžiais ir jų lervomis. Vandenyje vikriai nardydamas nesunkiai pasigauna žuvis, tokias kaip aukšles, kuojas, raudes, ešerius, plakius, saulažuves[3].
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ „IUCN Red List - Podiceps cristatus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2019-08-11.
- ↑ Lietuvos perinčių paukščių atlasas, Kaunas, „Lututė“, 2006
- ↑ „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
GalerijaKeisti
Besipuikuojantis patinėlis gražiu pavasariniu plunksniniu apdaru
Porelė Čekijoje
Porelė Šveicarijoje
Lizde tarp žydinčių lūgnių
...ir žydinčių vandens lelijų
Ausuotojo krago kiaušiniai