Australijos aborigenų menas

Australijos aborigenų menas – menas, kuriamas Australijos vietinių gyventojų. Didžiuliai šalies plotai, skirtingos gamtinės sąlygos, klajoklinis aborigenų gyvenimo būdas lėmė, kad Australijos žemyno įvairiose vietovėse aborigenų menas labai skirtingas. Bendra, kad kiekvienas sukurto vaizdo brūkšnelis ar taškelis yra daugiareikšmis: tai yra arba genties totemų ženklai, turintys magiškos galios, arba genties teritorijos žemėlapiai, arba dievybių ir protėvių kelionių bei žygdarbių vizualinė raiška, dažniausiai užslaptinta ir šventa.

Australų odos menas

Uolų piešiniai

Istorija

Manoma, kad seniausia aborigenų meno apraiška – kūno menas: ant kūno išpiešti arba išraižyti ženklai, rodantys genties vietovę, asmens priklausomumą tam tikrai genčiai ar jo socialinę padėtį. Jie būna laikini, išpiešti kreida, anglimi, raudona ochra, ir nuolatiniai – randai, likę užgijus aštriu įrankiu padarytiems rėžiams. Kita sena aborigenų meno forma – žemės dekoras, daromas per apeigas: iš sutrintų uolienų pasigaminama spalvoto smėlio, kuriuo išbarstomi šventi genties ženklai. Prieš 50 000 m. atsirado uolų piešiniai. Seniausi jų – dažais išpurkštų rankų, kartais kojų, augalų ar įnagių atspaudai išliko Arnhemo Žemėje, Kimberlyje ir Naujojo Pietų Velso valstijoje. Vėlesni yra dievybių (Mimi) ar protėvių sielų įvaizdžiai – plonomis linijomis pavaizduotos trapios būtybės, vėliau ir dinamiškos medžioklės scenos.

Apie 10 000 m. pr. m. e., kylant jūros lygiui, ant uolų imta piešti ir raižyti jūrų gyvūnus, įvairius roplius. Visų piešinių kompozicija laisva, vaizdai pridengia vienas kitą; manoma, kad jie būdavo vis atnaujinami, jų būdavo pripiešiama šaukiantis protėvių pagalbos. Prieš 3000 m. pr. m. e. susiklostė rentgeno stilius – kontūru apibrėžtose gyvūnų figūrose pavaizduoti jų vidaus organai. Nuo XX a. vidurio Arnhemo Žemėje Mimi ir rentgeno stiliaus vaizdai piešiami iki šių dienų, bet ne ant uolų, o eukalipto žievėje. Arnhemo Žemės rytinėje dalyje kompozicijos pasižymi abstraktumu ir dekoratyvumu; vaizdą skaido tinklą sudarančios kryžmos linijos, jų tankis ir spalvos turi kiekvienai genčiai būdingą prasmę. Arnhemo Žemės vidurinėje dalyje įsitvirtinęs figūrinis rentgeno stilius, o Kimberlio uolyne dažnos Vandžinos, lietaus deivės, figūrinės kompozicijos – deivės galvą gaubia aureolė, veidas be burnos.

Ilgainiui skirtingų vietovių piešinių stilius supanašėjo. Šiaurės Australijoje išplito vaivorykštinio žalčio, kengūros, krokodilo, perkūno su kirvukais ant kelių ir alkūnių totemai.

Skulptūra aborigenų menui nebūdinga. Bathursto ir Melvilio salose ir Šiaurės Australijoje paplitę tradiciniai karstai, vad. pukamani, pagaminti iš medžio kamieno ir dekoruoti šventais genties ženklais. Centrinėje Australijoje, kur plyti dykumos, buvo žinomas tik žemės dekoras apeigų progomis.

Šiuolaikinis menas

Apie 1971 m. buvo susidomėta tradiciniu žemės dekorų, o aborigenai išmokyti žemės dekorą perkelti ant drobės ar popieriaus. Susiklostė vadinamoji taškelinė tapyba. Paveikslai paprastai didelio formato, nutapyti įvairiomis spalvomis, iš kurių svarbiausios trys tradicinės – balta, juoda, raudona. Kūrybos procese dalyvauja visa gentis, tapo daugiausia moterys. Anksčiau joms nebuvo galima ne tik tapyti, bet net žinoti dekoro prasmės; moterys tegalėjo pinti ar megzti krepšius, vyrai – piešti, raižyti, gaminti ir dekoruoti skydus, ietis, bumerangus. Garsūs šiuolaikiniai taškelinės tapybos kūrėjai: J. Britenas, C. Posumas-Japaljari, Jiravala, Emilis Kame-Kngvarejė.

Miesto aborigenų dailininkai derina tradicinį taškelinės tapybos ir vakarietišką stilius; jų kūriniuose vyrauja protesto, skriaudos ir neteisingumo motyvai (M. Dunetas, T. Nikolsas ir kt.). Aborigenų meno kūriniai, ypač tradiciniai, eksponuojami tarptautinėse dailės parodose ir susilaukia gero įvertinimo.

Lietuvoje aborigenų kūrinių kolekciją turi Lietuvos dailės muziejus – ją Lietuvai padovanojo Genovaitė Kazokienė