Austėja

moteriškas vardas

Austėja lietuvių mitologijoje – spėjama bičių deivė, šeimos gausintoja, ištekančių ir nėščių moterų globėja. Ši numanoma deivė minima tik vieninteliame šaltinyje – abejotiname J. Lasickio žemaičių dievų sąraše. Jos neliudija ir tautosaka.

Šaltiniai redaguoti

Vienintelį kartą Austėją XVI a. paminėjo Jonas Lasickis[1] žemaičių dievų sąraše De diis samagitarum (1580 m.). Jis Austėją vadino bičių deive (apum est dea), kurios šaukdavęsi ypatingai bičių spiečiaus metu.[2]

Vardo etimologija redaguoti

Austėjos vardas siejasi su žodžiais „austi“, „ausyti“, t. y. greitai skraidyti, šen bei ten bėgioti, audinėti, rinkti medų, austi korius, į kuriuos bitės krauna medų ir augina perus.

Manoma, kad pirminė žodžio „audėja“, „audimas“ reikšmė sietina ne su audeklo audimu, o su bičių korių audimu. Kaip bitės audžia korius, taip vorai – voratinklius. Vienoje mįslėje sakoma: „Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, audžia be staklių ir nyčių“ (bitė korį lipdo).

Pagal A. J. Greimą Austėja ir Bubilas yra opozinė pora, kurioje Austėja – kultūrinis aspektas, o Bubilas – griaunantis ir jai trukdantis[1].

Vardas redaguoti

Austėja (Austė, Austinėja) – moteriškas lietuviškas vardas, kilęs iš aust- (austi, austas) + -ėja (audėja).

Vardadieniai: gegužės 9.

Nuorodos redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 272 p.
  2. Lietuviškoji enciklopedija II t.- Kaunas: Spaudos Fondas, 1934.- p.276.