Aurunkai (lot. Aurunci, gr. ausones) – italikų gentis, prieš įsigalint Romai gyvenusi į pietryčius nuo Romos. Maždaug IV a. pr. m. e. nukariauta ir sunaikinta romėnų.[1][2]

Aurunkai priklausė oskų etninei ir kalbinei grupei. Aurunkai gyveno į pietus nuo volskų, Lacijaus ir Kampanijos sandūroje, tarp Liri ir Volturno upių. Jų sostinė buvo Suessa Aurunca.[2] Priešistoriniais laikais kol aurunkai nebuvo išstumti iš Kampanijos samnitų ir sidicinų, jų gyvenama teritorija buvo žymiai platesnė ir tęsėsi iki pat Kampanijos lygumos.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Carl Waldman, Catherine Mason. „Encyclopedia of European Peoples“. Infobase Publishing, 2006 m. ISBN 978-1-4381-2918-1
  2. 2,0 2,1 https://www.britannica.com/topic/Aurunci