Auksūdžio senosios kapinės
| Auksūdžio senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Auksūdžio senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
| Plotas | 0,21 ha | ||
| Naudotas | XVI-XIX a. | ||
| Žvalgytas | 1959, 1992, 1995, 2013 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 24219 / L552 / | ||
Auksūdžio senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24219, senas registro kodas - L552) – neveikiančios kapinės šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Auksūdyje (Darbėnų seniūnija), 0,98 km į šiaurės vakarus nuo kelio 218 Kretinga–Skuodas , kairiajame Kulšės upelio krante.
40 m į pietus-pietvakarius yra Leišio kalnelio kapinynas, 290 m į pietvakarius – Leišių kapeliai, 280 m į pietryčius – Pilalės piliakalnis su kapinynu.
Kapinės redaguoti
Įrengtos natūralioje kalvelėje, stūksančioje į Kulšės upelio slėnį įsiterpusiame aukštumos kyšulyje. Ji trijų terasų, nežymiai pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 43 × 34 m dydžio, vakarų šlaitas 5-6 m aukščio. Viršutinė terasa 10 × 7 m dydžio, jo šiaurės vakarų dalyje yra 4 m skersmens velėna pasidengusi dzotui iškasta duobė. II terasos pietryčių pusėje stovi koplytėlė ir 3 kryžiai. Kapinės apaugusios lapuočiais medžiais, tarp kurių dominuoja kelios senos liepos.
Teritorijos plotas – 0,21 ha, perimetras – 180 m.
Kryžiai redaguoti
Mediniai, aukšti, kryžmiški, paprastų formų, su metalinėmis Nukryžiuotojo figūrėlėmis, priekiu atsukti į pietryčius.
Koplytėlė redaguoti
Pastatyta ant žemės, medinė, stačiakampė stačiasienė, vienos navos, su vienvėrėmis stačiakampėmis įstiklintomis durelėmis priekinio fasado pusėje. Frontonas trikampis, aklinas, apačioje puoštas pridėtiniu dantytu ornamentu, paremtas ant dviejų apvalių, profiliuotų, tekintų kolonėlių. Stogas trišlaitis, apskardintas. Virš kraigo nugarinėje pusėje kyla profiliuota smailė su mediniu kryželiu. Viduje stovi medinė, polichromuota Marijos Maloningosios skulptūra, sukurta nežinomo XIX a. pabaigos liaudies meistro.
Istorija redaguoti
Įkurtos XVI a., valakų reformos metu suplanuoto kaimo nedirbamos žemės pakraštyje. Laidoti Auksūdžio kaimo ir jo žemių vakarinėje dalyje buvusių vienkiemių gyventojai. Daugelis jų mirė nuo XVI-XVIII a. siautusio maro, todėl kapinės vadinamos Maro kapeliais. XIX a. jas uždarius, čia retsykiais neoficialiai laidoti savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai, kitatikiai ir pan.
XIX a. – XX a. I pusėje kapinėse auksūdiškiai rinkdavosi Šeštinių išvakarėse, per gegužines pamaldas, melsdavosi už mirusius protėvius, giedodavo visų šventųjų litaniją. Po pamaldų rinkdavosi į šalia gyvenusių ūkininkų kluonus ir rengdavo vakarones. Po kolektyvizacijos šis gražus paprotys išnyko.
Seniau kapinės buvo apjuostos akmenų pylimo, kurį žmonės sukrovė rinkdami akmenis iš aplinkinių laukų. Tarpukariu akmenis ūkininkai išvežiojo naujakurių statyboms ir Šventosios uosto molo statybai.
Prieš II pasaulinį karą kapinėse stovėjo keletas aukštų ąžuolinių kryžių ir koplytėlė. 1941 m. raudonarmiečiai juos nugriovė, o aukščiausioje kapinių vietoje iškasė duobę dzotui, tačiau prasidėjus karui įtvirtinimų įrengti nespėjo. Kasant duobę buvo rasta daug žmonių kaulų, kaukolių ir pavienių žalvarinių dirbinių.[1] Sunaikintų kryžių vietoje po karo pastatytas naujas kryžius, o 1954 m. – koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra. Kryžiui sunykus, 1989-1990 m. pastatyti 3 nauji kryžiai. Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra 1971 m. paskelbta vietinės reikšmės dailės paminklu.[2]
Apie kapines pasakojama:
vėlai vakare ir naktimis kapinėse vaidenasi šmėklos;
apie 1889 m. O. Lenkimienę ginėsi iš kapinių išbėgęs būrelis nepamatytų vaikų, kurie išnyko jai pasiekus kryžkelę ir ten stovintį kryžių;
sekmadienio vidurdienį kapeliuose po liepa pasirodanti baltai apsirėdžiusi sėdinti moteris, kuri praeiviams nieko nesakanti ir nedaranti;
iš kapinių išeinančios ugnelės, kurios keliauja link Pilalės piliakalnio, o kartais su jomis pasirodo didelis ugnies kamuolys.[3]
1997 m. kapinės įrašytos į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą {L552), 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[4]
Tyrimai redaguoti
Žvalgė: 1959 m. – Juozas Mickevičius, 1992 ir 2013 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (istorikės Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė).
Kartografavo: 1974-1976 m. – Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m. – Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1995 m. – Valstybinis žemėtvarkos institutas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Darbėnų apylinkės archeologinių paminklų pasai. Parengė Juozas Mickevičius, 1959 m. // Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 8. - L. 174
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 660, Nr. 1470
- ↑ Julius Kanarskas. Auksūdžio kaimo kapinės (Darbėnų apyl., Kretingos raj.), 1992 m. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 169. - L. 7–15, 26, 32–35, 37, 38
- ↑ Kultūros vertybių registras: Auksūdžio k. senosios kapinės[neveikianti nuoroda]