Aukštutinio Paragvajaus departamentas
| Aukštutinis Paragvajus Alto Paraguay | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-4) ------ vasaros: (UTC-3) | |||||||
| Valstybė |  Paragvajus
| ||||||
| Administracinis centras | Fuerte Olimpas | ||||||
| Apygardų | 4 | ||||||
| Gyventojų | 18 200[1] | ||||||
| Plotas | 82 349 km² | ||||||
| Tankumas | 0,22 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | PY–16 | ||||||
 Vikiteka |
Aukštutinis ParagvajusVikiteka | ||||||
Aukštutinio Paragvajaus departamentas (isp. Alto Paraguay) – departamentas šiaurės vakarų Paragvajuje, ribojasi su Bolivija ir Brazilija. Sudarytas 1992 m. prijungus Čiako departamentą. Administracinis centras – Fuerte Olimpas. Sudarytas iš 3 apygardų.
GeografijaKeisti
Departamentas išsidėstęs šalies šiaurės vakaruose, Vakarų Paragvajaus regione. Šiaurėje ribojasi su Bolivija, rytuose – su Brazilija, pietuose – su Bokerono ir Presidente Hayes departamentais. Tai antra pagal dydį šalies administracinė teritorija. Vyrauja plynos Gran Čiako lygumos, nesiekiančios 300 m aukščio, padengtos sausais miškais ir krūmynais. Būdingi įvairūs kietmedžiai (quebracho), kaktusai. Yra Leono, Olimpo, Koronel Kabreros, Čiovorekos aukštumos. Rytiniu Aukštutinio Paragvajaus pakraščiu teka Paragvajaus upė. Jos pakrantėse gausu pelkių, lagūnų, salų. Likusiame plote eina sausos vadės (riacho), pasipildančios po liūčių, bei druskingos lagūnos (Imacata, General Díaz, Carlos A. López ir kt.). Vyrauja sausringas klimatas. Vidutinė metinė temperatūra 26 °C, tačiau per metus svyruoja tarp 19-34 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 775 mm, net 60 % šio kiekio iškrenta sausio-vasario laikotarpiu. Aukštutiniame Paragvajuje įkurta daug nacionalinių parkų: Čiako Gynėjų (didžiausias šalyje), Rio Negro, Čiovorekos bei Koronel Kabreros rezervatas.
GyventojaiKeisti
Aukštutinis Paragvajus – mažiausiai gyventojų turintis ir rečiausiai gyvenamas šalies departamentas. Čia gyvena tik apie 15 tūkst. gyventojų, kas sudaro tik 0,2 % šalies gyventojų. Aukštutiniame Paragvajuje gyvena mažiausiai indėnų (3200) iš visų Čiako departamentų. Raštingumo lygis 79 % (mažiausias šalyje).
EkonomikaKeisti
Verčiamasi daugiausia žemės ūkiu ir paslaugomis. Iš augalinių kultūrų daugiausia auginama medvilnė (461 t, 2002 m.) ir kukurūzai (60 t). Gyvulininkystė (2002 m., tūkst. vnt.): galvijai (198,9), avys (6,8), kiaulės (5,8), arkliai (3,3), ožkos.
Administracinis skirstymasKeisti
Departamentas padalintas į 4 apygardas:
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ PARAGUAY: Departments, citypopulation.de
