Aukštutinė Armėnija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Aukštutinė Armėnija (arm. Բարձր Հայք, Bardzr Hayq), dar žinoma kaip Karinas (arm. Կարին), antikinė Karenitidė – istorinis Senovės Armėnijos regionas, esantis dab. Turkijos šiaurės rytuose.

Senovės Armėnijos regionas Aukštutinė Armėnija Բարձր Հայք
Šalis	šiaurės rytų Turkija
Tautos	armėnai > turkai
Miestai	Kemachas, Karinas, Erznka

Geografija

Aukštutinė Armėnija apėmė teritorijas, kur dabar yra šiaurės rytinė Turkija (Erzurumo provincija, Erzindžano provincija ir gretimos teritorijos). Kraštas buvo aukštai kalnuose, aukščiau nei dauguma kitų Senovės Armėnijos regionų, kas ir davė jam tokį pavadinimą. Čia prasidėjo nemažai upių: Araksas, Karasu, Čorochas. Teritoriją supo kiti regionai: Taikas (šiaurės rytuose), Airaratas ir Turuberanas (rytuose), Sofena (pietuose). Vakaruose buvo Mažoji Armėnija, kuri ankstyvuoju laikotarpiu buvo laikoma Aukštutinės Armėnijos dalimi. Šiaurėje regioną uždarė Ponto kalnai, kurie skyrė nuo Ponto žemumų.

Istorija

Ankstyvuoju laikotarpiu Aukštutinė Armėnija buvo neatskiriama nuo Mažosios Armėnijoe. XVI–XII a. pr. m. e. hetitų istoriniuose šaltiniuose šis regionas buvo žinomas kaip Hajasa, ir čia buvo to paties pavadinimo valstybė. Manoma, kad jos sostine ir svarbiausiu miestu buvo Kummacha. Kai kurie mokslininkai šią valstybę laiko visų armėnų protėvyne. Ši valstybė kovojo su Hetitų imperija ir net buvo užgrobusi jos sostinę. XIV a. pr. m. e. hetitai sudarė su šia valstybe taikos sutartį, o Muršilis II ją nukariavo ir prijungė prie savo imperijos.

XIII a. pr. m. e. Hajasą nukariavo huritai, ir greičiausiai ji priklausė Daiaeni karalystei. VI a. pr. m. e. regionas atiteko Achemenidų imperijai, dar vėliau – Makedonijos imperijai. IV a. pr. m. e. Regione susikūrė Mažosios Armėnijos karalystė. 189 m. pr. m. e. jos rytinės dalys su sostine Kemachu (t. y. Aukštutinė Armėnija) prijungtos prie Armėnijos karalystės.

Regionas tuo metu garsėjo savo pagoniškomis šventyklomis, ežerais, upėmis, aukso kasyklomis. Kartu jis buvo svarbus pasienio regionas ginantis nuo romėnų agresijos. Tuo metu Karinas buvo administruojamas kaip atskira provincija (ašharas) ir buvo dalinamas į 9 gavarus: Daranagi (Դարանաղի), Agiunas (Աղիվն), Muzuras (Մուզուր), Ekegeacas (Եկեղյաց), Mananagi (Մանանաղի), Derdžanas (Դերջան), Speras (Սպեր), Šatgomkas (Շաղագոմ), Karinas (Կարին). Tuo metu provincijos plotas siekė 23,860 km².

387 m. Aukštutinė Armėnija perėjo Romos imperijai ir paversta provincija. Ji buvo vadinama Didžiąja, arba Vidine Armėnija. Jos sostine tapo Teodosupolio miestas (Erzurumas). Valdant Justinianui, provincija pervardinta Pirmąja Armėnija.

Nuo VIII a. Aukštutinė Armėnija ėjo iš rankų į rankas. Iš pradžių ją nukariavo Arabų Kalifatas, 885 m. ją prisijungė Bagratunių karalystė, XI a. trumpam susigrąžino Bizantijos imperija, o 1071 m. užėmė Seldžiukai. Byrant Seldžiukų sultonatui, 1071 m. regionas buvo valdomas Rumo sultonato. 1207 m. Aukštutinę Armėniją į armėnų kultūrinę sferą vėl įtraukė Zakaridai, tačiau 1242 m. jį nukariavo Mongolų imperija.

Vėliau dėl regiono varžėsi Safavidų Persija ir Osmanų imperija. Pastaroji užėmė jį 1514 m.ir administravo kaip Erzurumo ejaletą. Nepasiant musulmonų priespaudos, regione išliko didelė armėnų populiacija, kuri praktiškai išnaikinta XX a. pradžioje, Armėnų genocido laikais. Armėnus čia pakeitė daugiausia etniniai turkai.