Aukštupėnai
Kitos reikšmės – Aukštupėnai (reikšmės).
Aukštupėnai | ||
---|---|---|
Koordinatės | 55°50′49″š. pl. 24°59′10″r. ilg. / 55.847°š. pl. 24.986°r. ilg.Koordinatės: 55°50′49″š. pl. 24°59′10″r. ilg. / 55.847°š. pl. 24.986°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Kupiškio seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 378 (2011 m.) | |
Aukštupėnai – kaimas Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, Kupiškio seniūnijoje, 1 km į šiaurę nuo Kupiškio, Lėvens kairiajame krante. Seniūnaitijos centras. Pro kaimą teka Aukštupys, o rytiniu pakraščiu – Juodupės intakas Lazdynupis.
IstorijaKeisti
Šalia kaimo stūkso nedidelis Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis, netoliese rasti žalvariniai papuošalai.
Kaimas įsikūrė po didžiojo Kupiškio gaisro, įvykusio 1876 m. birželio 28 d.[2] Jį suprojektavo Gubernijos braižymo skyriaus inžinierius Tokminovas Kaune. Pirmą kartą paminėtas 1877 m. Kupiškio bažnyčios metrikų knygoje Aukštupių pavadinimu, nes jame 1877 m. vasario 07d. gimė Vladislovo ir Elzbietos Petrulytės Kriauzų sūnus Aloizas, o 1877 m. liepos mėn. 13 d. mirė Adomo ir Pulherijos Užtupaitės Kriūkų sūnus Ambroziejus trijų mėn. amžiaus. Tai pirmieji paminėti asmenys. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. Vokietijos kariuomenė kaimą padegė. XX a. pradžioje kaime buvo valsčiaus centras. [3]
1949 m. gegužės 19 d. įkurtas „Šešupės“ kolūkis. 1953–1957 m. priklausė „Aušros“, 1957–1963 m. – Aukštupėnų, nuo 1963 m. – „Piliakalnio“ kolūkiams.
1954–1988 m. Aukštupėnų apylinkės centras, sparčiai plėtėsi. Dalis žemės po karo perduota Kupiškiui, o 1984 m. užtvenkus Lėvenį ir susiformavus Kupiškio marioms, dar dalis kaimo žemių buvo apsemta.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1877–1915 m. | Kupiškio valsčius, Kauno gubernija |
1919–1949 m. | Aukštupėnų valsčius, Kupiškio apskritis |
1950–1954 m. | Kupiškio rajonas |
1954–1988 m. | Aukštupėnų apylinkė, Kupiškio rajonas |
1988–1995 m. | Kupiškio rajonas |
nuo 1995 m. | Kupiškio seniūnija, Kupiškio rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmėKeisti
Kaimo pavadinimas kildinamas iš pro jį tekančio Aukštupio upelio. Pradžioje taip ir vadintas.
GyventojaiKeisti
Demografinė raida tarp 1898 m. ir 2011 m. | ||||||||
1898 m. | 1903 m. | 1914 m. | 1923 m.sur. | 1942 m.sur. | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
225 | 143 | 154 | 180 | 123 | 106 | 138 | ||
1979 m.sur. | 1984 m.[5] | 1989 m.sur. | 1998 m. | 2001 m.sur.[6] | 2011 m.sur. | - | ||
299 | 357 | 377 | 401 | 388 | 378 | - | ||
|
PiliakalnisKeisti
Kupiškio arba Aukštupėnų piliakalnis yra į šiaurę nuo Kupiškio, ties Lėvens santaka su Aukštupio upeliu. Piliakalnio aikštelė pailga, 110 m ilgio ir 40 m pločio, XIX a. buvo ariama[7]. Pietiniame pakraštyje išliko pylimo liekanų. Šiaurės rytų ir pietiniame šlaituose yra 280 m ilgio ir 1,8 m aukščio pylimas. Pietiniame ir rytiniame šlaituose rasta senovinės gyvenvietės liekanų, lipdytos keramikos.
Piliakalnio aikštelė ir šlaitas apardyti per Pirmą pasaulinį karą iškasus apkasus.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
- ↑ Aukštupėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 240 psl.
- ↑ Aukštupėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 123 psl.
- ↑ Aukštupėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 139 psl.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Aukštupėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 280 psl.