Aukštieji Šančiai

Aukštieji Šančiai
Vietovė prijungta prie miesto 19311932 m.
{{#if:
Aukštųjų Šančių karių kapinės
Aukštieji Šančiai
Aukštieji Šančiai
54°52′41″š. pl. 23°56′53″r. ilg. / 54.878°š. pl. 23.948°r. ilg. / 54.878; 23.948 (Aukštieji Šančiai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miesto savivaldybės vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Šančių seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Aukštíeji Šánčiai

Aukštieji ŠančiaiKauno miesto dalis, esanti į rytus nuo Kauno geležinkelio stoties, aukštutinėje terasoje į šiaurę nuo Žemųjų Šančių.[2] Stūkso Aukštųjų Šančių piliakalnis, yra Kauno geležinkelio tunelis, Šančių karių kapinės, veikia Kauno apskrities ligoninė ir poliklinika, Lietuvos energetikos institutas, Architektūros ir statybos institutas, VDU Gamtos mokslų ir Informatikos fakultetai.

Istorija

redaguoti

Archeologiniai radiniai Šančiuose siekia XV a., XVIII a. pabaigoje minimas Šančių dvaras.

Didžiausia gatvė, jungianti Žemuosius ir Aukštuosius Šančius, yra Prancūzų, nes šiuo keliu prancūzų kariuomenė keliavo į Vilnių. Šios gatvės vienoje ir kitoje pusėse, užlipus ant kalno, buvo dvi karčiamos – „Dangus“ ir „Pragaras“, kuriose mėgdavo lankytis tuo metu Kaune dirbęs ir gyvenęs Adomas Mickevičius.

1861 m. Aukštuosiuose Šančiuose nutiestas Kauno tunelis, tiltas per Nemuną. 1883 m. įkurtos Karių kapinės. 19311932 m. Aukštieji Šančiai prijungti prie Kauno miesto. 1944 m. besitraukianti Vokietijos kariuomenė tunelį susprogdino.

XX a. tarpukariu Prancūzų ir Vyšniavos gatvių sankryžoje kunigo Rapolo Pūkio iniciatyva pastatyta medinė Aukštųjų Šančių Aušros Vartų Švč. Dievo Motinos bažnyčia, kurią 1949 m. sovietų valdžia uždarė ir bažnyčioje po mišių suėmė ten dirbusį kunigą kleboną Joną Burneiką, kuris 1956 m. mirė tremtyje Irkutsko srityje. Uždarius bažnyčią, joje buvo apgyvendinti rusakalbiai, vėliau įrengtas druskos sandėlis, o šešto dešimtmečio pabaigoje buvusi bažnyčia paversta kultūros namais, kuriuos vėliau nugriovus, pastatytas gyvenamasis devynių aukštų namas.

Gyventojai

redaguoti

1923 m. buvo 693 gyventojai.

Žymūs žmonės

redaguoti

Aukštųjų Šančių karių kapinėse palaidoti „Lituanicos“ lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, lakūnas-kosmonautas Rimantas Antanas Stankevičius.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. „Žemėlapis koordinatėmis 54.88 ir 23.95“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.