Aukštieji Šančiai
| Aukštieji Šančiai | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1932 m. | ||
  Aukštieji Šančiai |
||
| 54°52′41″š. pl. 23°56′53″r. ilg. / 54.878°š. pl. 23.948°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kauno miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Šančių seniūnija | |
Aukštieji Šančiai – Kauno miesto dalis, esanti į rytus nuo Kauno geležinkelio stoties, aukštutinėje terasoje į šiaurę nuo Žemųjų Šančių.[2] Stūkso Aukštųjų Šančių piliakalnis, yra Kauno geležinkelio tunelis, Šančių karių kapinės, veikia Kauno apskrities ligoninė ir poliklinika, Lietuvos energetikos institutas, Architektūros ir statybos institutas, VDU Gamtos mokslų ir Informatikos fakultetai.
Istorija
redaguotiArcheologiniai radiniai Šančiuose siekia XV a., XVIII a. pabaigoje minimas Šančių dvaras.
Didžiausia gatvė, jungianti Žemuosius ir Aukštuosius Šančius, yra Prancūzų, nes šiuo keliu prancūzų kariuomenė keliavo į Vilnių. Šios gatvės vienoje ir kitoje pusėse, užlipus ant kalno, buvo dvi karčiamos – „Dangus“ ir „Pragaras“, kuriose mėgdavo lankytis tuo metu Kaune dirbęs ir gyvenęs Adomas Mickevičius.
1861 m. Aukštuosiuose Šančiuose nutiestas Kauno tunelis, tiltas per Nemuną. 1883 m. įkurtos Karių kapinės. 1931–1932 m. Aukštieji Šančiai prijungti prie Kauno miesto. 1944 m. besitraukianti Vokietijos kariuomenė tunelį susprogdino.
XX a. tarpukariu Prancūzų ir Vyšniavos gatvių sankryžoje kunigo Rapolo Pūkio iniciatyva pastatyta medinė Aukštųjų Šančių Aušros Vartų Švč. Dievo Motinos bažnyčia, kurią 1949 m. sovietų valdžia uždarė ir bažnyčioje po mišių suėmė ten dirbusį kunigą kleboną Joną Burneiką, kuris 1956 m. mirė tremtyje Irkutsko srityje. Uždarius bažnyčią, joje buvo apgyvendinti rusakalbiai, vėliau įrengtas druskos sandėlis, o šešto dešimtmečio pabaigoje buvusi bažnyčia paversta kultūros namais, kuriuos vėliau nugriovus, pastatytas gyvenamasis devynių aukštų namas.
Gyventojai
redaguoti1923 m. buvo 693 gyventojai.
Žymūs žmonės
redaguotiAukštųjų Šančių karių kapinėse palaidoti „Lituanicos“ lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, lakūnas-kosmonautas Rimantas Antanas Stankevičius.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.88 ir 23.95“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
- Aukštieji Šančiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 30 psl.
- Šančiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 532 psl.
- Šančiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 364 psl.
- Šančiai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 283 psl.
- Šančių praeities takais: prisiminimai (sud. Jurgis Vanagas). – Kaunas: Arx Baltica, 2008. – 272 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-39-033-6
- Apie šeimą ir Šančius / Gražina Zujienė. – Kaunas: Naujasis lankas, 2017. – 135 p.: iliustr. – ISBN 978-609-474-036-7
- Šančiai garsėjo slėniais, savita tarme ir drąsiomis merginomis Archyvuota kopija 2008-10-28 iš Wayback Machine projekto.