Aukštųjų Šančių karių kapinės

(Nukreipta iš puslapio Aukštųjų Šančių kapinės)

54°52′47″ š. pl. 23°57′00″ r. ilg. / 54.87972°š. pl. 23.95000°r. ilg. / 54.87972; 23.95000 Aukštųjų Šančių karių kapinės – karių kapinės Kaune, Aukštuosiuose Šančiuose (Ašmenos 1-oji g.). Kapinėse palaidoti Rusijos, Vokietijos ir Lietuvos kariai.

Aukštųjų Šančių karių kapinės. Lietuvos karių kapai
Aukštųjų Šančių karių kapinės. Paminklas Lietuvos kariams
Aukštųjų Šančių karių kapinės. Paminklas St. Dariui ir St. Girėnui (skulpt. Vytautas Mačiuika, 1968 m.)

Istorija redaguoti

Aukštųjų Šančių kapinės įkurtos 1891 m. už tuometinių Kauno miesto ribų Rusijos kariuomenės Kauno įgulos kariams. 1932 m., po Aukštųjų Šančių prijungimo prie Kauno miesto, kapinių ribos buvo išplėstos. Iš viso kapinėse istoriškai susiformavo 7 laidojimo kvartalai.

Lietuvos karių kapai redaguoti

Lietuvos kariai Aukštųjų Šančių kapinėse pradėti laidoti apie 1922 m. Beveik kvadratinėje teritorijoje buvo laidojami tarnybos metu žuvę ar mirę nuo ligų Lietuvos kariuomenės kariai. Iki 1929 m. užlaidotas ir sutvarkytas Lietuvos karių kapų pirmas sklypas, iki 1940 m. – kiti du sklypai. Karių kapai pažymėti tipiniais betoniniais kario kryžiais, tiražuotais pagal 1927 m. Krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtintą modelį (autorius Antanas Aleksandravičius, dailininkas Adomas Varnas). Kapų eilės antrame sklype atkartojo Gedimino stulpų piešinį.

20012007 m. parengtas ir įgyvendintas Lietuvos karių kapų tvarkymo projektas. XX a. pradžioje betonas buvo prieinama medžiaga masinei gamybai, tačiau iš šios medžiagos pagamintų paminklų amžių trumpina atmosferos ir biologinė tarša, jų restauracija yra trumpalaikė, o irimą spartina staigūs gamtinių temperatūrų pokyčiai. Seni kryžiai buvo sunykę, aptrupėję, o karių pavardės nebeįskaitomos, todėl kapinėse pastatyta apie 560 naujų granitinių kryžių. Tai gausiausia Lietuvos karių, žuvusių 1919–1940 m., laidojimo vieta Lietuvoje.[1]

2006 m. Kultūros paveldo departamento darbuotojai inicijavo šio kultūros paveldo objekto skelbimą valstybės saugomu. Tais pačiais metais pradėtas rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. 2009 m. spalio 7 d. Lietuvos karių kapams suteiktas valstybės saugomo objekto statusas.[2] [3]

Kapinėse palaidoti redaguoti

Šaltiniai redaguoti

 
  1. http://www.kpd.lt/lt/node/1090[neveikianti nuoroda]
  2. „Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-11.
  3. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=355751&p_query=&p_tr2=