Augustas Aleksandras Potockis
| Augustas Aleksandras Potockis | |
|---|---|
| |
| Potockiai | |
| |
| Herbas „Pilava“ | |
| Gimė | 1806 m. kovo 17 d. Varšuva |
| Mirė | 1867 m. sausio 30 d. (60 metų) Varšuva |
| Tėvas | Aleksandras Stanislovas Potockis |
| Motina | Ana Tiškevičiūtė |
| Sutuoktinis (-ė) | Aleksandra Potockytė |
| Vaikai | neturėo |
 Vikiteka |
Augustas Aleksandras Potockis |
Grafas Augustas Aleksandras Potockis (1806 m. kovo 17 d., Varšuva – 1867 m. sausio 30 d., Varšuva) – Lenkijos magnatas iš Potockių giminės, Vilianuvo rūmų valdytojas.
Biografija redaguoti
Grafo Aleksandro Stanislovo Potockio (1778–1845) ir Anos Tiškevičiūtės (1776–1867) vyresnysis sūnus.
1830–1831 metais Augustas Potockis su jaunesniuoju broliu Moricu dalyvavo 1831 m. sukilime. Po sukilimo pralaimėjimo broliai emigravi iš Lenkijos į Galiciją. Augustas Potockis buvo emigracijoje iki 1830-ų metų pabaigos, tapęs pagal tėvo valią, dar iki Lenkijos karalystės sugrąžinimo, turtingų Vilinuvo, Choinubo,ir Zastuvo vadlų savininku.
1840-ų metų vidury Augustas Potockis grįžo kartu su žmona į Varšuvą. Po savo tėvo mirties (1845) jis tapo pilnateisiu Vilianuvo, Neporento, Osecko, Chrosno ir Opatuvo dvarų savininku, taip pat buvo atsakingas už plačias savo žmonos valdas.
Išsirinko savo rezidenciją Vilianuvą, kur Augustas Potockis pradėjo statybos veiklą bendradarbiaujant su architektu Henriku Markoniu, kuris, dar pagal savo tėvo užsakymą, Vilianuvo rūmuose pastatė Stanislovui Kostka Potockiui ir Aleksandrai Liubomirskaitei mauziliejų. Taip pat Henrikas Morikonis finansuojant Augustui Potockiui pastatė Šventos Aleksandro ligoninė pastatą (savo tėvo magnato garbei) ir Šventos nos parapijos bažnyčią (Augusto motinos garbei). Paskutinis pastatas buvo baigtas (po atskiros šventyklos galutinės rekonstrukcijos) jau po Augusto Potockio mirties, kuris po ilgos ligos mirė 1867 metais.
Augustas Potockis nepaliko po savimi vaikų ir testamento, jo dvarai buvo padalinti tarp kitų paveldėtojų. Jo žmona Aleksandra paveldėjo Vilianuvo valdas, kurias valdė iki pat savo mirties, 1892 metų.
Literatūra redaguoti
- Andrzej Majdowski, Ze studiów nad fundacjami Potockich z Wilanowa, Warszawa (ODZ) 1993.