August Endruschat

Augustas Endriušaitis, vok. August Endruschat
August Endruschat Porträt.JPG
Augustas Endriušaitis (apie 1980 m.)
Gimė 1899 m. lapkričio 6 d.
Valdbergas (dab. sunykusi Baltupėnų kaimo dalis), Ragainės apskr., Rytų Prūsija
Mirė 1990 m. rugpjūčio 24 d. (90 metų)
Vakarų Berlynas
Veikla Tapytojas
Antkapis Berlyno Lankvico kapinėse

Augustas Endriušaitis (vok. August Endruschat, kartais Endruschat–Waldberg[1]; 1899 m. lapkričio 6 d. Valdberge (dab. sunykusi Baltupėnų kaimo dalis) Ragainės apskr., Vokietijos imperija1990 m. rugpjūčio 24 d. Vakarų Berlyne) – lietuvninkų kilmės Vokietijos dailininkas, specializavęsis peizažų, portretų ir gyvūnų tapyboje.

BiografijaKeisti

Gimė gražioje vietovėje, dešiniajame Nemuno krante. Tėviškės vaizdai būsimam menininkui paliko gilų įspūdį, vėliau jis gimtojo kaimo pavadinimą naudojo kaip slapyvardį.

Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas kraštui atnešė nelaimes: Valdbergo kaimelį užėmė carinės Rusijos kariuomenė ir 1914 m. valstiečių Endriušaičių šeimą ištrėmė į Čiuvašiją. Alatyrės mieste Augustas kartu su savo vyresniuoju broliu Johanesu (vėliau taip pat tapusiu dailininku) pramoko rusų kalbą ir lankė ikonų tapytojų dirbtuves.

1918 m. Endriušaičiai sugrįžo į Klaipėdos kraštą. Gimtasis ūkis buvo sugriautas ir jį perėmęs brolis Johanesas užsiėmė atkūrimu. Augustas Endriušaitis išvyko gyventi į Berlyną, 1929–1935 m. jis mokėsi aukštojoje Taikomojo meno mokykloje šio miesto Šarlotenburgo rajone. Keliavo po Viršutinę Sileziją, iš ten parsivežė nemažai tapybos darbų, lankėsi ir Nidoje. 1934 m. vedė Anną Scharff.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir įkalinimo belaisvių stovykloje laikui, A.Endriušaitis apsigyveno Vėzerio kalnų krašte (vok. Weserbergland). 1948 m. pervažiavo į Rytų Berlyną ir dirbo meno pedagogu, 1951 m. su šeima persikėlė į Vakarų Berlyną.[2]

Be kitų temų dailininkas itin mėgo tapyti peizažus, realistiškais potėpiais yra vaizdavęs Rytprūsių, Švarcvaldo, Brandenburgo kraštų ežerus ir miškus. Daug menininko darbų saugomi privačiuose kolekcijose.

Parodos (pasirinktinai)Keisti

  • 1972 m. retrospektyvinė paroda Haus der ostdeutschen Heimat (Vakarų Berlynas);
  • 1972 m. portretų paroda „Hiltono“ viešbutyje (Vakarų Berlynas);
  • 1973 m. paroda Berlyno Šarlotenburgo bažnyčios namuose Haus der Kirche in Berlin-Charlottenburg;[3]
  • 1975 m. paroda atidarant „Švarcvaldo halę“ Grefenhauzeno mieste;
  • 1976 m. paroda galerijoje Galerie im Foyer des Deutschlandhauses;[4]
  • 1976 m. grupinė paroda Glinikės pilyje (vok. Schloß Glienicke)[5]
  • 1979 m. paroda Šarlotenburgo pilies Mažojoe oranžerėjoje (vok. Kleine Orangerie am Schloss Charlottenburg) Vakarų Berlyne.[6]

KalendoriusKeisti

2000 m. leidykla Dr. Wolfgang Schwarze Verlag išleido tradicinį kalendorių „Ostpreußen und seine Maler“ su A.Endriušaičio paveikslo reprodukcija.[7]

IšnašosKeisti

LiteratūraKeisti