Klausučių apylinkė (Vilkaviškis)
(Nukreipta iš puslapio Augalų apylinkė)
54°42′š. pl. 22°58′r. ilg. / 54.70°š. pl. 22.97°r. ilg.
.svg){kind=small} Klausučių apylinkė
| ||
| Centras | Augalai (Didvyžiai) (1950–1954) Teiberiai (1954–) Didieji Šelviai (1959?–1976) Klausučiai (1976–1995) | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Žaliosios valsčius | |
| Apskritis | Vilkaviškio apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Vilkaviškio rajonas (1950–1995) | |
| Sritis | Kauno sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Klausučių seniūnija | ||
Klausučių apylinkė (iki 1976 m. Augalų apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietryčių Lietuvoje.
Istorija redaguoti
Augalų apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Žaliosios valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Vilkaviškio rajonui.[2] 1954 m. prijungta Andriškių apylinkė, dalis Navininkų apylinkės, dalis Viščiakaimio apylinkės ir dalis Pagramdų apylinkės, 1963 m. – dalis Arminų apylinkės.[3] 1976 m. gruodžio 29 d. perkeltas apylinkės centras į Klausučius ir atitinkamai pakeistas jos pavadinimas. 1988 m. prijungta didžioji dalis Juodupėnų apylinkės.
1995 m. apylinkė performuota į Klausučių seniūniją.
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Į komunizmą“ ir „Žaliosios“ kolūkiai [4] | |||
| 1959 m. (Išsamiau) |
60 | 2706 ([5]) | „Kelio į komunizmą“ kolūkis, „Žaliosios“ kolūkis, „Pergalės“ kolūkis [6] | 22 kaimai, 7 vienkiemiai |
| 1970-01 (Išsamiau) |
3559 | 23 kaimai, 3 kaimų dalys, 1 invalidų namai [7] | ||
| 1972-10-01 (Išsamiau) |
63 | „Į komunizmą“ kolūkis, „Pergalės“ kolūkis, Rumokų eksperimentinis ūkis [8] | 23 kaimai, 1 viensėdis, 1 gel. stoties gyvenvietė, 4 kaimų dalys | |
| 1976-07-01 (Išsamiau) |
29 kaimai, 1 viensėdis, 1 gel. stoties gyvenvietė, 3 kaimų dalys [9] | |||
| 1979-01-17 (Išsamiau) |
2486 | 19 kaimų, 4 kaimų dalys [10] | ||
| 1987 m. | „Pergalės“ kolūkis, Rumokų bandymų stoties eksperimentinis ūkis, Didvyžių psichoneurologinio internato pagalbinis ūkis, Žaliosios meistrija [11] | Andriškiai, Augalai, Bučiūnai, Didieji Šelviai, Giedriai, Klausučiai, Rumokai, Sūdava, Teiberiai ir kt. | ||
| 1989-01 (Išsamiau) |
3505 | 32 kaimai, 4 kaimų dalys [12] | ||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 186
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 6
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 54–56
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 66–67
- ↑ 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 561
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 710 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 331.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 669
- ↑ Vilkaviškio rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 521
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 730