Atlantizija

Laterallus rogersi
Atlantizija (Laterallus rogersi)
Atlantizija
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Gerviniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Gruiformes)
Šeima: Vandeninės vištos
(Wikispecies-logo.svg Rallidae)
Gentis: Amazoninės švygždos
(Wikispecies-logo.svg Laterallus)
Rūšis: Atlantizija
(Wikispecies-logo.svg Laterallus rogersi)
Binomas
Laterallus rogersi
Lowe, 1923
Sinonimai
  • Atlantisia rogersi Lowe, 1923
Paplitimas:
Paplitimas
Atlantizijų savaiminis paplitimo arealas yra Atlanto vandenyne esančių Tristano da Kunjo salų grupei priklausančioje Nepasiekiamojoje saloje
(žr. žemėlapį)

Atlantizija (Laterallus rogersi) – gervinių paukščių (Gruiformes) būrio, vandeninių vištų (Rallidae) šeimos, amazoninių švygždų (Laterallus) genties paukščių rūšis. Tai pats mažiausias neskraidantis paukštis pasaulyje.

Atlantizija morfologiniame piešinyje

PaplitimasKeisti

Endeminė, sėsli rūšis. Savaime paplitusi vienoje iš Tristano da Kunjos archepelago salų (Nepasiekiamojoje saloje). Pasitaiko įvairiose salos buveinėse, bet daugiau jų pakrantės žolynuose, durpinguose plokščiakalniuose tarp viksvų ir paparčių krūmų, bei aukščiausiose salos vietose tarp viržių.

Atlantizijų populiacija gyvenanti mažame 19 km³ plote yra stabili, jos dydis 5600 individų[2].

ApibūdinimasKeisti

Kūno ilgis 13-15,5 cm. Patinėliai didesni ir sunkesni už pateles, kurių svoris 35–49 g, arba vidutinis 40,5 g. Patelės sveria 34–42 g, arba vidutiniškai 37 g. Akys raudonai oranžinės. Snapas ir kojos gana ilgoki, tamsūs. Plunksnos tarsi šeriai, kurios viršutinėje kūno dalyje tamsiai kaštoninės spalvos, apatinės dalies - tamsiai pilkos. Sparnai menki, o uodega trumpa. Patelių plunksnos kiek šviesesnės, ypač galvos, gerklės ir krūtinės.

DauginimasisKeisti

Monogamės. Peri ant žemės. Lizdas žolės, paparčių kupste, ar po kitos tankios augalijos priedanga ovalus su įėjimu per siaurąją lizdo dalį, į kurį patenkama per maždaug 50 cm aukščio savotišką augalijos tunelį. Patelė per spalio-sausio laikotarpį padeda du didelius, maždaug 25% jos pačios svorio kiaušinius, kuriuos peri abu tėvai. Jauniklius maitina taip pat abu tėvai[3].

Šie paukščiai nelabai agresyvūs gindami savo lizdo teritoriją nuo kitų šios rūšies individų, bet porelė bando išvyti įsibrovėlius intensyviu čiulbėjimu.

MitybaKeisti

Maitinasi įvairiose buveinėse, tiek paplūdimiuose tarp riedulių, tiek pelkėtose vietovėse ir net tarp žemos augalijos. Maitinasi lėtai, bet kuomet lankosi kur nėra natūralios augalijos priedangos, tampa labai atsargūs. Lesa kirmėles, drugius, vabalus, vabzdžius, uogas ir sėklas. Maitinasi naktį, bet kaip manoma, aktyvesnės būna dienos metu.

Rūšies priešai ir pavojaiKeisti

Natūralių priešų turi mažai. Didžiausias priešas – juodosios žiurkės (Rattus rattus), kurios gali patekti į salą. Planuojama dalį rūšies populiacijos perkelti į gretimą Lakštingalų salą.

Jauniklius dažnai pražūdo Turdus eremita, arba žūsta dėl pasitaikančių blogo oro sąlygų.

Salos kolonizavimas ir kilmėKeisti

Remiantis tyrimais, kurie buvo paskelbti 2018 m., šios rūšies protėviai labai izoliuotą salą pateko iš Pietų Amerikos žemyno maždaug prieš 1,5 milijonus metų. Kaip teigiama, jų protėviai galbūt atskrido arba pateko per plūduruojančias Atlanto vandenyne įvairios kilmės nuolaužas[4]. Gyvendamos saloje, kurioje nėra placentinių žinduolių (Placentalia), jos prarado skraidymo gebą, prisitaikiusios prie aplinkos[5].

Artimiausia atlantizijai rūšis yra dėmėtasparnė švygžda (Laterallus spiloptera), gyvenanti Pietų Amerikos žemyno pietryčiuose.

ŠaltiniaiKeisti

  1. „IUCN Red List - Laterallus rogersi“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01. 
  2. birdlife.org / Inaccessible Rail Laterallus rogersi
  3. oiseaux-birds.com / Inaccessible Island Rail Atlantisia rogersi
  4. sci-news.com / Scientists Crack Mystery of World’s Smallest Flightless Bird: Inaccessible Island Rail | Nov 5, 2018
  5. tristandc.com / Origin of the world's smallest flightless bird solved; Report from Peter Ryan | First published in the February 2019 Tristan da Cunha Newsletter

NuorodosKeisti


 

Vikiteka