Atiro kultūra – Šiaurės Afrikos paleolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal Bir al Atiro viduriniojo paleolito gyvenvietę netoli Konstantinos miesto (Alžyras). Šios kultūros radinių tikriausiai aptikta Omane ir Taro dykumoje.[1] Seniausi Atiro artefaktai yra 145 tūkst. metų senumo ir rasti Ifri n'Ammare Maroke.[2] Kultūra išnyko prieš 20 tūkst. metų.

Kultūra redaguoti

Atiro kultūrai būdingi dviejų tipų antgaliai – su trumpomis ar ilgesnėmis įkotėmis, išryškintomis retušu, ir lapo formos su iš abiejų pusių plokščiai retušuotu paviršiumi. Lapo formos antgaliai siejami su vėlyvąja Atiro kultūra. Titnaginiai dirbiniai (gremžtukai, grandukai) apdirbti vadinamąja Levalua technika. Iki neolito pastebima Atiro kultūros įtaka į šiaurę nuo Sacharos. Priskiriama ankstyvojo Homo sapiens Mustjė kultūrai.[3] Ją pakeitė Iberijos – Mauritanijos kultūra.

Šaltiniai redaguoti

  1. Gwen Robbins Schug, Subhash R. Walimbe (2016). A Companion to South Asia in the Past. John Wiley & Sons. p. 64. ISBN 978-1119055471.
  2. Richter, Daniel; Moser, Johannes; Nami, Mustapha; Eiwanger, Josef; Mikdad, Abdeslam (2010-12-01). „New chronometric data from Ifri n'Ammar (Morocco) and the chronostratigraphy of the Middle Palaeolithic in the Western Maghreb“. Journal of Human Evolution. 59 (6): 672–679. doi:10.1016/j.jhevol.2010.07.024. PMID 20880568.
  3. Algirdas GirininkasAtiro kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 130 psl.