Atverti pagrindinį meniu

IstorijaKeisti

Astryna buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vilniaus vaivadijos Lydos apskrities (pavieto) seniūnijos centras. 1508 m. seniūnu buvo Lietuvos paiždininkis Teodoras Bogdanas Chreptavičius. 1641 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas Vaza Astrynai suteikė Magdeburgo teises ir herbą. 1666 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas pastatydino pirmąją medinę katalikų bažnyčią; ji atstatyta XVIII a. pabaigoje, 1933 m. pastatyta nauja. Veikė ir unitų bažnyčia. 1771 m. vietovė priklausė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės instigatoriui A. Zenkavičiui. Nuo 1793 m. Astryna – valsčiaus centras. 17951915 m. priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, Lydos apskričiai. Tuo metu pastatyta stačiatikių mūrinė Atsimainymo cerkvė ir medinė koplyčia. 19211939 m. valdė Lenkija. 1939 m. Astryna užimta TSRS ir priskirta Baltarusijos TSR. 19541960 m. Vosyliškių rajono centras.

LietuviaiKeisti

Prieš prasidedant lietuvių slavėjimui Astrynos apylinkės buvo etnolingvistinė lietuvių ir baltarusių riba. Lietuviai gyveno valsčiaus šiaurės ir šiaurės rytų dalyje (ten vyrauja katalikai). Apie Astrynos lietuvius užsimenama XX a. pradžios lietuvių spaudoje.[1]

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2009 m.
1859 m. 1866 m. 1882 m. 1897 m.sur. 1921 m. 2002 m. 2009 m.
970
170 namų
1 196
179 namai
1 984 2 410 1 574 2 400 2 200


1866 m. surašymo metu gyveno 481 stačiatikis, 669 žydai, 12 katalikų ir 34 musulmonai Krymo totoriai.

Žymūs žmonėsKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Petras GaučasAstryna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 101 psl.