Astrafobija

Astrafobija (iš sen. gr. ἀστραπή – 'žaibas' ir sen. gr. φόβος – 'baimė') arba trontofobija – liguista griaustinio ir žaibo baimė, specifinės fobijos tipas.

Žaibo išlydis danguje (kartu su jį lydinčiu griaustiniu) gali išgąsdinti žmogų.

Žmogus su astrafobija dažnai bus sunerimęs per perkūniją, netgi tada, kai jis pats supranta, kad pavojus yra minimalus. Kai kurie simptomai atsiranda kartu, kaip ir iš kitų fobijų, kaip drebulys, verkimas, prakaitavimas, panikos priepuoliai, staigus noras naudotis vonia, pykinimas, baimės jausmas, ir greitas širdies plakimas, tačiau astrafobija turi ir unikalių reakcijų. Daugelis žmonių, kurie turi astrafobiją, ieškosi pastogės nuo audros. Jie gali slėptis po lova, apklotu, spintoje, rūsyje arba kitose vietose, kur jaustųsi esą saugūs. Jų pastangos dažniausiai yra sumažinti griaustinio garsą: žmogus gali užsidengti ausis ir užsidaryti langus.