Astenija (gr. astheneia – bejėgiškumas) – liguista būsena, pasireiškianti greitu fiziniu ir psichiniu nuovargiu, padidėjusiu jautrumu, dėmesio nepastovumu. Ligoniui skauda ir svaigsta galva; jis neištveria ilgos fizinės ir psichinės įtampos, ryškios šviesos, stiprių garsų, aštrių kvapų. Esant sunkiai astenijai ligonis būna pasyvus, apatiškas. Dažniausiai astenija atsiranda dėl infekcinių, sunkių užsitęsusių vidaus ir kitų ligų, intoksikacijų, traumų. Ji taip pat gali būti psichinių ir somatinių ligų pradžia. Neurastenija – astenija, kilusi dėl nervinio pervargimo, sunkių konfliktų ir pergyvenimų.

Ši liga gydoma organizmą stiprinančiais ir raminančiais vaistais; taip pat didelę reikšmę turi taisyklingas darbo ir poilsio režimas, pasivaikščiojimai gryname ore, reguliarus ir geras maitinimasis.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. MELI institutas, Vilnius.