Astūrija

43°20′ š. pl. 6°00′ v. ilg. / 43.333°š. pl. 6.000°r. ilg. / 43.333; 6.000

Astūrija
Asturias / Asturies

Valstybė

Ispanija

Administracinis centras

Ovjedas

Provincijų skaičius

1

Prezidentas

Javier Fernández Fernández

Gyventojų

1 012 117^[1]

Plotas

10 604 km²

Tankumas

95 žm./km²

Tinklalapis

[1]

Vikiteka

AstūrijaVikiteka

Astūrija (isp. Principado de Asturias, astūr. Asturies), Asturija, Astūrijos kunigaikštystė – Ispanijos Karalystės autonominis regionas ir provincija, kartu ir Europos istorinis regionas, iš kurios viduramžiais kilo Asturijos karalystė. Išsidėstęs šiauriniame Ispanijos krante. Sostinė – Ovjedas. Oficialios kalbos ispanų ir astūrų. Plotas – 10 604 km².

Iberijos istorinis regionas: Astūrija (Asturies)

Vieta	Šiaurės Iberija
Kalba	asturų
Istorinės valstybės:	Asturijos karalystė, Leono karalystė

Geografija

Astūrijos pietuose yra Kantabrijos kalnų dalis; didžiausias aukštis – 2648 m (Seredo kalnas Europos viršūnių kalnų masyve). Apie 20 % Astūrijos teritorijos aukštesnė kaip 1000 m. Viduryje ir pajūryje yra lygumų, slėnių.

Klimatas mediteraninis, vėsus. Chichone sausio vidutinė temperatūra 9 °C, liepos 19 °C. Per metus iškrinta 1000–2500 mm kritulių.

Kalnų šlaitai apaugę plačialapių (ąžuolų, kaštonų, bukų) miškais. Yra Europos viršūnių nacionalinis parkas (seniausias Ispanijoje, įkurtas 1918; Astūrijoje yra jo dalis; saugomi ereliai, rudieji lokiai, kalnų ožiai).

Ekonomika

Yra Astūrijos akmens anglių baseinas. Kasamos akmens anglys, gyvsidabris, geležies rūda. Lydomas plienas, aliuminis, cinkas, varis. Chemijos, maisto, metalo dirbinių pramonė, laivų statyba. Ūkiai nedideli. Auginami kukurūzai, bulvės, kviečiai, pašariniai augalai. Sodininkystė. 65 % žemės ūkio produkcijos vertės duoda pieninė ir mėsinė gyvulininkystė (veisiami galvijai, kiaulės). Astūrija užima 1 vietą Ispanijoje pagal sūrių, sidro gamybą. Žvejyba. Biskajos įlankos pakrantėje yra kurortų.^[2]

Istorija

Asturija yra ir istorinis regionas, kuriame 722 m. kilo nauja galinga krikščioniška Astūrijos karalystė, kurį laiką kontroliavusi šiaurės Ispaniją. Ji davė pradžią kitai, – Leono karalystei, egzistavusiai nuo 910 m.

Autonomiją gavo 1982 m. sausio 11 d.

Miestai

Didžiausi Astūrijos miestai (2015 m.):^[3]

Chichonas – 253,4 tūkst. gyv.
Ovjedas – 184,2
Avilesas – 70,6
Langreo – 33,7
Mieresas – 21,5
La Koredorija – 14,2
Lugonesas – 13,0
La Pola Sieras – 12,2
Piedrasblankasas – 9,2
La Pola Ljaviana – 8,1
La Pola de Lena – 7,0
Las Vegasas – 6,8
Grau – 6,6

Nuorodos

Astūrijos karaliai

Šaltiniai

↑ SPAIN: Administrative Division, citypopulation.de
↑ Astūrija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
↑ Spain: Asturias Province > Localities: Spain. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de

Šis straipsnis apie Ispaniją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] SPAIN: Administrative Division, citypopulation.de

[2] Astūrija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002

[3] Spain: Asturias Province > Localities: Spain. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de

[1]

[2]

[3]