Arja samadž
„Arja samadž“ (skr. आर्य समाज = IAST: ārya samāja – 'Arijų/taurioji bendrija') – XIX a. pab. Indijoje įkurta draugija, skirta skleisti ir vystyti sumoderninto hinduizmo (neohinduizmo) idėjas. „Arja samadž“ 1875 m. Bombėjuje įkūrė Dajanandas Sarasvatis.
„Arja samadž“ idealizavo ir siekė atkurti vedinę religiją ir atmetė vėlesnį puraninį hinduizmą su dievybių gausa, mūrti garbinimu, gyvūnų aukojimu, protėvių kultu, piligrimystėmis, kunigyste, aukojimu šventykloms. Draugijos ideologija teigė Vedas kaip galutinę tiesą, palaikė vedantišką karmos ir atgimimo doktriną, iškėlė individualių sakramentų (samskara) reikšmę ir vedinį atnašavimą ugniai, teigė karvių šventumą.[1]
„Arja samadž“ aktyviai kovojo už Indijos nepriklausomybę, buvo griežtai nusistačiusi prieš islamą ir krikščionybę.
Po D. Sarasvačio mirties 1883 m. „Arja samadž“ gyvavo daugiausia Pandžabe, vadovaujama Svamio Šradhanando ir Lekh Ramo. Ten bendrija įsivėlė į nesutarimus su sikhais ir Achmadija musulmonais.
„Arja samadž“ veikia ir dabar (būstinė Delyje): steigia mokyklas, šventyklas, užsiima humanitarine veikla, palaiko moterų teises.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kazimieras Seibutis. Arja samadž. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001