Arumunai
Gyventojų skaičius 100 - 250 tūkst.[1]
Populiacija šalyse Rumunija:
   19 409 400[2]

Graikija:
~200 000
Albanija:
~200 000
Rumunija:
26 500
Serbija:
~15 000
Bulgarija:
~10 000
Šiaurės Makedonija:
9695

Kalba (-os) arumunų, vietinės kalbos
Religijos stačiatikybė
Giminingos etninės grupės rumunai, megleno rumunai, moldavai, ilyrai

Arumunai (Armãnji, Rromãnji) – Balkanų pusiasalyje gyvenanti etninė grupė, kalbanti arumunų kalba (labai artima rumunų kalbai). Populiacija nėra tiksliai nustatyta (dažnai priskaičiuojami rumunams arba kitoms vlachų etninėms grupėms), turėtų būti nuo 100 iki 250 tūkst. žmonių. Gyvena daugiausia šiaurinės Graikijos regionuose (Epyre, Makedonijoje, Tesalijoje), pietryčių Albanijoje, Makedonijoje, vietomis Serbijoje, Bulgarijoje. Rumunijoje taip pat gyvena nemažai arumunų kilmės žmonių, tačiau didelė dalis save laiko rumunais.

Arumunų kilmė nėra gerai žinoma. Plačiausiai paplitusi teorija, kad jie yra romanizuoti trakai ir ilyrai. Pasak vienų tyrinėtojų, arumunai iki VII a. gyveno greta rumunų, pasak kitų – jie yra pietų Balkanų autochtonai. Ilgainiui susidarė klajoklių piemenų etninės ir teritorinės grupės. XVIII–XIX a. didesnių tautų buvo priversti keltis į šiaurę, didelė dalis apsigyveno Rumunijoje. XIX a. pr. pradėjo formuotis tautinė savimonė, 1905 m. arumunai Osmanų imperijoje pripažinti atskira tauta[3].

Verčiasi gyvulininkyste, amatais ir smulkiąja prekyba.

Šaltiniai redaguoti

  1. [1] Council of Europe Parliamentary Recommendation 1333(1997)
  2. visi duomenys neskaičiuojant moldavų
  3. Arumunai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002