Arubainė (dar Arubaini, Uarubaini, Uarubani; urartų k. D a-(a-)ru-ba-(i-)ni / u-a-ru-ba-ni) – aukščiausioji deivė urartų mitologijoje, aukščiausiojo dievo Haldžio žmona.

Bronzinė deivės Arubainės statulėlė, atrasta atliekant Teišebaini kasinėjimus (Armėnijos istorijos muziejus)

Kaip nurodoma urartų dantiraščio tekstuose, deivei Arubainei turėjo būti aukojama viena karvė ir viena avis.[1] Buvo iškelta prielaida, kad Arubainė atliko ir vaisingumo dievybės vaidmenį.[2]

714 m. pr. m. e. vykusio Asirijos valdovo Sargono II karinio žygio aprašyme deivė Arubainė įvardijama Barbartu (anksčiau vardas kai kada dar būdavo perrašomas Bagmaštu). Iš pradžių manyta, jog Barbartu – savarankiška dievybė, nepriklausiusi urartų panteonui. Būta teigiančių, kad ši deivė buvo vietinė Musasiro miesto dievybė.[3][4] Visgi vėliau paaiškėjus naujiems duomenims, tyrinėtojų nuomonė pasikeitė ir dabar manoma, kad Barbartu tėra vienas deivės Arubainės vardo užrašymo variantų.[5][6][2]

Remdamiesi galima deivės vardo perraša Bagmaštu, savo samprotavimus grindė įvairūs autoriai, tarp jų ir iranistas E. A. Grantovskis. Anot jo, tai iranietiškos kilmės deivė, kurios vardas kilęs iš Baga-mazda, ji garbinta Musasire kaip Haldžio sutuoktinė.[7]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Меликишвили Г.А. Урартские клинообразные надписи // Вестник древней истории. — Москва, 1953 — 1954. — № 1 — 4, 1953; 1, 1954.
  2. 2,0 2,1 Биягов Л.Н. К вопросу об интерпретации Халди и Арубани-Багбарту. // Вестник общественных наук. — 1974. — Вып. 11. — С. 98—101.
  3. Меликишвили Г.А. Наири-Урарту. — Тбилиси: Издательство Академии Наук Грузинской ССР, 1954. — С. 161. — 446 с. — 1000 экз.
  4. Пиотровский Б. Б. Ванское царство (Урарту) / Отв. ред. И. А. Орбели. — Москва: Издательство Восточной литературы, 1959. — С. 223. — 286 с. — 3500 экз.
  5. Zimansky P.E. Ancient Ararat, A Handbook of Urartian Studies. — New York: Caravan books, 1998. — С. 87. — 332 с. — ISBN 0-88206-091-0.
  6. Barnett R.D. Urartu // Edwards I.E.S., Gadd C.J., Hammond N.G.L., Boardman J. Cambridge Ancient history. — London: Cambridge University Press, 1982. — Vol. 3, part 1. — P. 314—371. — ISBN 0-521-22496-9.
  7. Грантовский Э. А. Ранняя история иранских племен Передней Азии. М., 1970. 2-е изд. М., 2007. С.343-349