Kraujospūdis

(Nukreipta iš puslapio Arterinis kraujospūdis)

Kraujospūdis – cirkuliuojančio kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Didžioji šio slėgio dalis atsiranda dėl to, kad širdis pumpuoja kraują per kraujotakos sistemą. Vartojant bendrine prasme, terminas „kraujospūdis“ reiškia spaudimą žasto arterijoje, kur jis dažniausiai ir matuojamas. Kraujospūdis paprastai išreiškiamas kaip sistolinis slėgis (maksimalus slėgis per vieną širdies dūžį) ir diastolinis slėgis (minimalus slėgis tarp dviejų širdies dūžių) širdies cikle. Matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelyje (mmHg) virš aplinkos atmosferos slėgio arba kilopaskaliais (kPa). Skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio spaudimo yra vadinamas pulsiniu slėgiu[1], o vidutinis slėgis širdies ciklo metu yra vadinamas vidutiniu arteriniu slėgiu.[2]

Seselė matuoja kraujospūdį naudodama sfigmomanometrą.

Kraujospūdis yra vienas iš gyvybiškai svarbių požymių – kartu su kvėpavimo dažniu, širdies susitraukimų dažniu, prisotinimu deguonimi ir kūno temperatūra – kurį sveikatos priežiūros specialistai naudoja vertindami paciento sveikatą. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis ramybės būsenoje yra maždaug 120 mmHg (16 kPa) sistolinis ir virš 80 mmHg (11 kPa) diastolinis, žymimas kaip "120/80 mmHg". Pasaulyje vidutinis kraujospūdis, standartizuotas pagal amžių, išliko maždaug toks pat nuo 1975 m. iki šių laikų, maždaug 127/79 mmHg vyrams ir 122/77 mmHg moterims, nors šie vidutiniai duomenys neatskleidžia labai skirtingų regioninių tendencijų.[3]

Skiriamas arterinis ir veninis kraujospūdis.

Arterinis kraujospūdis tiesiogiai priklauso nuo:

  1. širdies darbo – didėjant širdies sistoliniam tūriui, kraujospūdis didėja;
  2. kraujagyslių periferinio pasipriešinimo – jam didėjant, kraujospūdis didėja;
  3. kraujagyslių tonuso – didėjant tonusui, kraujo spaudimas didėja;
  4. cirkuliuojančio kraujo tūrio – jam didėjant, kraujospūdis taip pat didėja.

Kraujospūdžio matavimas

  1. Sistolinis kraujospūdis - didžiausias spaudimas, kurį išvysto širdis susitraukimo metu
  2. Diastolinis kraujospūdis - žemiausias spaudimas, kai širdis atsipalaiduoja
  3. Dar išskiriamas vidutinis arterinis spaudimas

VAS = 2/3 DKS + 1/3 SKS VAS = DKS + [0.33 (SKS - DKS)] VAS = 80 +[0.33 x (120-80)] ≈ 93 mmHg

Klasifikacija, normalios ir nenormalios reikšmės

redaguoti

Arterinis spaudimas

redaguoti
 
Diastolinio ir sistolinio kraujospūdžio diagrama, su klasifikacijomis bei diapazonais vaikams.
Kraujo spaudimo klasifikacijos
Kategorijos Sistolinis, mmHg Ir/arba Diastolinis, mmHg
Metodas Paprastas 24 val. ambulatorinis Paprastas 24 val. ambulatorinis
Hipotenzija[4] <110 <100 arba <70 <60
American College of Cardiology / American Heart Association (2017)[5]
Normalus <120 <115 ir <80 <75
Pakilęs 120–129 115–124 ir <80 <75
Hipertenzija, I stadija 130–139 125–129 arba 80–89 75–79
Hipertenzija, II stadija ≥140 ≥130 arba ≥90 ≥80
European Society of Hypertension (2023)[6]
Optimalus <120 Nėra ir <80 Nėra
Normalus 120–129 Nėra ir/arba 80–84 Nėra
Aukštas normalus 130–139 Nėra ir/arba 85–89 Nėra
Hipertenzija, I stadija 140–159 ≥130 ir/arba 90–99 ≥80
Hipertenzija, II stadija 160–179 Nėra ir/arba 100–109 Nėra
Hipertenzija, III stadija ≥180 Nėra ir/arba ≥110 Nėra

Šaltiniai

redaguoti
  1. Homan TD, Bordes SJ, Cichowski E (2022-07-12). „Physiology, Pulse Pressure“. StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing. PMID 29494015. Nuoroda tikrinta 2019-07-21 – via NCBI Bookshelf.
  2. Mayet J, Hughes A (2003). „Cardiac and vascular pathophysiology in hypertension“. Heart. 89 (9): 1104–1109. doi:10.1136/heart.89.9.1104. PMC 1767863. PMID 12923045.
  3. Zhou B, Bentham J, Di Cesare M, Bixby H, Danaei G, Cowan MJ, et al. (NCD Risk Factor Collaboration (NCD-RisC)) (2017). „Worldwide trends in blood pressure from 1975 to 2015: a pooled analysis of 1479 population-based measurement studies with 19·1 million participants“. Lancet. 389 (10064): 37–55. doi:10.1016/S0140-6736(16)31919-5. PMC 5220163. PMID 27863813.
  4. Divisón-Garrote, Juan A.; Banegas, José R.; De la Cruz, Juan J.; Escobar-Cervantes, Carlos; De la Sierra, Alejandro; Gorostidi, Manuel; Vinyoles, Ernest; Abellán-Aleman, José; Segura, Julián; Ruilope, Luis M. (2016-09-01). „Hypotension based on office and ambulatory monitoring blood pressure. Prevalence and clinical profile among a cohort of 70,997 treated hypertensives“. Journal of the American Society of Hypertension: JASH. 10 (9): 714–723. doi:10.1016/j.jash.2016.06.035. ISSN 1878-7436. PMID 27451950.
  5. Whelton, Paul K; Carey, Robert M; Mancia, Giuseppe; Kreutz, Reinhold; Bundy, Joshua D; Williams, Bryan (2022-09-14). „Harmonization of the American College of Cardiology/American Heart Association and European Society of Cardiology/European Society of Hypertension Blood Pressure/Hypertension Guidelines“. European Heart Journal (anglų). 43 (35): 3302–3311. doi:10.1093/eurheartj/ehac432. ISSN 0195-668X. PMC 9470378. PMID 36100239.
  6. Mancia, Giuseppe; Kreutz, Reinhold; Brunström, Mattias; Burnier, Michel; Grassi, Guido; Januszewicz, Andrzej; Muiesan, Maria Lorenza; Tsioufis, Konstantinos; Agabiti-Rosei, Enrico; Algharably, Engi Abd Elhady; Azizi, Michel; Benetos, Athanase; Borghi, Claudio; Hitij, Jana Brguljan; Cifkova, Renata (2023-12-01). „2023 ESH Guidelines for the management of arterial hypertension The Task Force for the management of arterial hypertension of the European Society of Hypertension: Endorsed by the International Society of Hypertension (ISH) and the European Renal Association (ERA)“. Journal of Hypertension. 41 (12): 1874–2071. doi:10.1097/HJH.0000000000003480. ISSN 1473-5598. PMID 37345492.