Arnotas
Arnotas (lot. ornatus, 'išpuoštas') – viršutinis puošnus kunigo drabužis, dėvimas per mišias, savo forma primenantis apsiaustą. Arnotą kunigas velkasi ant visų kitų drabužių, po juo dėvima alba.
Arnotas yra puošniausias, visą kūną dengiantis viršutinis liturginis drabužis. Jam siūti naudojamos lengvai klostėmis krentančios medžiagos. Jos būna baltos, raudonos, žalios, violetinės ir rožinės spalvos. Daug dėmesio skiriama puošybai, išpuošiant sidabru, auksu, brangakmeniais, išsiuvinėjant liturginius simbolius ir aplikacijas. Drabužis be rankovių, pailgas stačiakampis, suapvalintais apatiniais kampais, per jo vidurį eina kryžiaus arba kolonos formos juosta.
Simbolizmas redaguoti
Arnotas simbolizuoja meilę. Jį apsivilkdamas kunigas tarsi tuo rūbu privalo apsivilkti Jėzaus Kristaus meile. Kadangi arnotas savo forma primena kryžių, kunigas maldoje jį vadina ir jungu, ir našta, kurią nešiojant pelnoma Dievo malonė. Drabužis paslepia asmens kūno formas, kviesdamas jo tarnystėje įžiūrėti Kristaus tarnavimą.
Skirtingos drabužio spalvos taip pat turi prasmę, todėl jie dėvimi vis kitomis progomis. Anksčiau per Vėlines ir pamaldose už mirusiuosius kunigai galėjo vilktis gedulingos juodos spalvos drabužius. Dabar šiomis progomis rekomenduojama dėvėti violetinės, atgailą ir liūdesį simbolizuojančios spalvos, rūbus. Rečiausiai dėvimi rožinės spalvos drabužiai, tik du kartus per metus - trečią advento ir ketvirtąjį gavėnios sekmadienį. Žalius liturginius rūbus kunigai dėvi šiokiadieniais. Raudonus liturginius drabužius kunigai dėvi kankinių, apaštalų šventėse, Verbų sekmadienį, Didžiojo penktadienio pamaldose. Aukso spalvos drabužiai prilyginami baltai, atskiros reikšmės neturi. Velykų savaitgalį visi pasaulio kunigai per šv. Mišias dėvi tik auksinius ir baltus liturginius drabužius.
