Armanavičiai

Armanavičiai
blrs. Германавічы, rus. Германовичи
Church of Transfiguration in Hiermanavičy.jpg
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Vitebsko sritis Vitebsko sritis
Rajonas Šarkauščinos rajonas
Gyventojų (2019[1]) 564
Commons-logo.svg Vikiteka Armanavičiai

Armanãvičiai [2] (blrs. Германавічы, rus. Германовичи) – agromiestelis šiaurės Baltarusijoje, 18 km į šiaurės rytus nuo Šarkauščinos, 50 km nuo Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos. Apylinkės centras. Stovi katalikų bažnyčia, sentikių ir stačiatikių cerkvės. Išlikę dvaro, unitų vienuolyno, kuris uždarytas XIX a. viduryje, pastatai. Veikia Jazepo Drazdovičiaus meno ir etnografijos muziejus.

Muziejus Armanavičių dvaro rūmuose

IstorijaKeisti

Armanavičiai minimi 1563 m. XIX a. Rusijos imperijos valdininkų pradėti vadinti Germanavičiais. 19221939 m. priklausė Lenkijai. 1787 m. pastatyta katalikų bažnyčia, 1905 m. – sentikių cerkvė, 2002 m. – stačiatikių cerkvė. XIX a. buvo miestelis ir dvaras Dysnos apskrities Lužkų valsčiuje.[3][4]

GyventojaiKeisti

LietuviaiKeisti

Iki XVIII a. Armanavičiai priklausė etniniam lietuvių kalbos arealui. XIX a. pab.- XX a. pr. apylinkėje gyveno apie 600 lietuvių. 18641909 m. visoje Dysnos apskrityje jų buvo nuo 700 iki 2200. 18981899 m. Sinicų (dab. Zorka, 12 km nuo Armanavičių), Baltojo dvaro (5 km nuo Armanavičių) ir Ivanskijos (15 km nuo Armanavičių) kaimuose įsikūrė lietuvių ūkininkų nuo Švenčionių, Adutiškio. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Armanavičiuose dirbo lietuvių kunigai P. Būdvytis, Masiulionis (1942 m. nacių sušaudytas). 2003 m. vyriausieji kaimo gyventojai mokėjo lietuviškai, moterys audė lietuviškus kilimus.[5]

Žymūs žmonėsKeisti

  • Armanavičiuose gimė žymus dailininkas ir etnografas Jazepas Drazdovičius (1888–1954).

ŠaltiniaiKeisti

  1. http://pop-stat.mashke.org/belarus-census/viciebskaja.htm
  2. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  3. Nowe Hermanowicze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 222 psl. (lenk.)
  4. Hermanowicze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 556 psl. (lenk.)
  5. Aliaksandr Adamkovič, Kazimieras Garšva Armanavičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 773 psl.