Armanavičiai

Armanãvičiai ^[2] (blrs. Германавічы, rus. Германовичи) – agromiestelis šiaurės Baltarusijoje, 18 km į šiaurės rytus nuo Šarkauščinos, 50 km nuo Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos. Apylinkės centras. Stovi katalikų bažnyčia, sentikių ir stačiatikių cerkvės. Išlikę dvaro, unitų vienuolyno, kuris uždarytas XIX a. viduryje, pastatai. Veikia Jazepo Drazdovičiaus meno ir etnografijos muziejus.

Armanavičiai blrs. Германавічы, rus. Германовичи


Armanavičiai 55°24′50″š. pl. 27°44′10″r. ilg. / 55.414°š. pl. 27.736°r. ilg. / 55.414; 27.736 (Armanavičiai)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Vitebsko sritis
Rajonas	Šarkauščinos rajonas

Gyventojų (2019^[1])	564

Vikiteka	Armanavičiai

Istorija redaguoti

Armanavičiai minimi 1563 m. XIX a. Rusijos imperijos valdininkų pradėti vadinti Germanavičiais. 1922–1939 m. priklausė Lenkijai. 1787 m. pastatyta katalikų bažnyčia, 1905 m. – sentikių cerkvė, 2002 m. – stačiatikių cerkvė. XIX a. buvo miestelis ir dvaras Dysnos apskrities Lužkų valsčiuje.^[3]^[4]

Gyventojai redaguoti

Lietuviai redaguoti

Iki XVIII a. Armanavičiai priklausė etniniam lietuvių kalbos arealui. XIX a. pab.- XX a. pr. apylinkėje gyveno apie 600 lietuvių. 1864–1909 m. visoje Dysnos apskrityje jų buvo nuo 700 iki 2200. 1898–1899 m. Sinicų (dab. Zorka, 12 km nuo Armanavičių), Baltojo dvaro (5 km nuo Armanavičių) ir Ivanskijos (15 km nuo Armanavičių) kaimuose įsikūrė lietuvių ūkininkų nuo Švenčionių, Adutiškio. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Armanavičiuose dirbo lietuvių kunigai P. Būdvytis, Masiulionis (1942 m. nacių sušaudytas). 2003 m. vyriausieji kaimo gyventojai mokėjo lietuviškai, moterys audė lietuviškus kilimus.^[5]

Žymūs žmonės redaguoti

Armanavičiuose gimė žymus dailininkas ir etnografas Jazepas Drazdovičius (1888–1954).

Šaltiniai redaguoti

↑ http://pop-stat.mashke.org/belarus-census/viciebskaja.htm
↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Nowe Hermanowicze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 222 psl. (lenk.)
↑ Hermanowicze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 556 psl. (lenk.)
↑ Aliaksandr Adamkovič, Kazimieras Garšva Armanavičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 773 psl.

Baltarusijos pilys Jazepo Drazdovičiaus graviūrose Archyvuota kopija 2007-02-24 iš Wayback Machine projekto.

[1] ttp://pop-stat.mashke.org/belarus-census/viciebskaja.htm

[2] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[3] Nowe Hermanowicze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 222 psl. (lenk.)

[4] Hermanowicze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 556 psl. (lenk.)

[5] Aliaksandr Adamkovič, Kazimieras Garšva Armanavičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 773 psl.

[2]

[1]

[3]

[4]

[5]