Armalėnai
{{#if:275px
Armalėnų panorama
Armalėnai
Armalėnai
55°20′31″š. pl. 21°31′52″r. ilg. / 55.342°š. pl. 21.531°r. ilg. / 55.342; 21.531 (Armalėnai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Šilutės seniūnija
Gyventojų (2021) 126
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Armalė́nai
Kilmininkas: Armalė́nų
Naudininkas: Armalė́nams
Galininkas: Armalė́nus
Įnagininkas: Armalė́nais
Vietininkas: Armalė́nuose
Istoriniai pavadinimai vok. Hermannlöhlen, Boegschen, Urbißken

Armalėnai (anksčiau Ermalėnai, Bėgšai, Urbiškiai) – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 3 km į rytus nuo Šilutės, prie kelio  165  ŠilalėŠilutė . Iš pietų prieina Gaidelių miškas. Ribojasi su Verdainės, Macikų, Mažių kaimais.

Armalėnuose yra Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, 351 kuopa, Šilutės aerodromas, (iki 2006 m. buvo LK KASP Juozo Kasperavičiaus aviacijos eskadrilė), UAB „Šilutės veislininkystė“, evangelikų liuteronų senosios kapinės (1997 m. įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūrinio paveldo registrą).

Istorija redaguoti

Armalėnų apylinkėse gyventa I tūkstantmečio pradžioje. XIX a. pab. buvusią kalvelę (20 m skersmens, 1,5 m aukščio), primenantį pilkapį, prie Armalėnų ir Macikų kaimų ribos, kasinėjo Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Ernstas Ankeris (Anckeris, Ancheris) (1848 m.-1935 m.), kuris savo radinius (keletą bronzinių daiktų) atidavė į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko). 1891 m. tą kalvelę pakartotinai tyrinėjo vokiečių archeologas Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger) (18511922), radiniai – du įmoviniai ietigaliai ir vienas ietigalio smaigalys, keramikos šukės, degintų kaulų liekanos, šlako gabaliukai, datuojami I-II a., buvo perduoti į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko).

1540 m. Armalėnų teritorijoje minimas Hermann Leel, 1593 m. Herman Lehle kaimas.

Armalėnuose yra buvę kulminis dvaras (XVIII a.), vėliau – Macikų dvaro palivarkas, pradinė mokykla (nuo 1902 m., tais pačiais metais mokyklai pastatytas ir naujas pastatas), garinė plytinė (molį iš karjero veždavo 700 m ilgio siauruoju geležinkeliu), privatus platusis (1435 mm) geležinkelis Šilutė-Kulėšai (1912 m.-1944 m.; 1945 m. išardytas) su stotele. XXa. pradžioje Armalėnų kaime gyveno daugiau nei 300 žmonių, iš jų apie 70 % lietuvininkų; buvo daugiau kaip 50 sodybų vienkiemiuose, kurių viena dalis buvo išsidėstę palei dabartinį kelią Šilutė-Žemaičių Naumiestis (palivarkas, plytinė, kalvė ir keli vienkiemiai), kita – į pietus nuo kelio, buvusioje dvaro žemėje (taisyklingai suformuotuose sklypuose įkurti vienkiemiai). 1929 m. Armalėnų pradinėje mokykloje, kurioje mokomoji kalba buvo vokiečių, mokėsi 44 vaikai (iš jų tik 8 lietuvininkai). Armalėnai priklausė Gaidelių valsčiui, Verdainės parapijai.

Antrojo pasaulinio karo metais Armalėnų kaimo laukuose vokiečiai laidojo mirusius iš Macikų konclagerio.

Po karo iš esmės pasikeitė Armalėnų gyventojai – į pasitraukusiųjų į Vakarus ar ištremtų gyventojų sodybas buvo atkeldinti iš įvairių Lietuvos vietovių. Priklausė Jonaičių apylinkei. Dauguma gyventojų dirbo Jonaičių tarybiniame ūkyje bei Šilutės mieste.

1997 m. Armalėnuose buvo 61 ūkis; 2003 m. 28 ūkiai laikė 293 galvijus.

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.[2] 1885 m.[3] 1905 m.[4] 1910 m.[5] 1925 m. 1939 m. 1959 m.sur.[6]
23 22 343 352 428 321 50
1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11] -
85 116 151 173 147 126 -


Žymūs žmonės redaguoti

  • Eduardas Macikas (1904–1981), vokiečių dailininkas, aktorius ir režisierius.

Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
  3. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
  4. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
  5. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  6. 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.