Armėnijos ir Lietuvos santykiai
Armėnijos–Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Armėnijos ir Lietuvos. Oficialūs tarptautiniai dvišaliai santykiai užmegzti 1991 m. lapkričio 21 d. Tiek Lietuva, tiek Armėnija buvo Rusijos imperijos ir SSRS sudėtyje. Armėnija Lietuvos nepriklausomybę pripažino dar 1991 m. rugsėjo 12 d. (kitais šaltiniais remiantis – rugpjūčio 14 d.[2], pati formaliai būdama SSRS respublika. Savo ruožtu Lietuva tapo pirmąja valstybe, pripažinusia Armėnijos nepriklausomybę 1991 m. rugpjūčio 14 d.[3]
 |
Armėnijos–Lietuvos santykiai |  |
 Lietuva (oranžinė) ir Armėnija (žalia) pasaulio žemėlapyje | ||
| Pagrindinės datos: | ||
| • Abipusis de jure pripažinimas: 1991 m. rugpjūčio 14 d. | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1991 m. lapkričio 21 d. | ||
| Prekybos apimtys (2020):[1] | ||
| • Lietuva → Armėnija: 13,71 mln. eur. | ||
| • Armėnija → Lietuva: 8,56 mln. eur. | ||
Lietuva savo šalies ambasadą turi Jerevane (įsteigta 2007 m. spalio 1 d., dabartinis ambasadorius – Andrius Pulokas), o Vilniuje yra įsikūrusi Armėnijos ambasada (dabartinis ambasadorius – Armenas Martirosjanas).
Abi valstybės yra JTO, Europos Tarybos, Pasaulio Prekybos Organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų narės.
Lietuvoje veikia gan aktyvi armėnų bendruomenė, kurią vienija Lietuvos armėnų sąjunga.[4] Tuo tarpu Armėnijoje veikia Armėnijos lietuvių bendruomenė.
Santykių istorija redaguoti
Pirmieji kontaktai LDK laikotarpiu redaguoti
Santykiai tarp tautų siekia XIV a., Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei plečiantis į slavų žemes rytuose, kuriose gyventa ir armėnų. XVI a. pab. – XVIII a. LDK jau buvo paplitusi armėnų auksakalystė bei dvarų tekstilės gaminiai. Armėnai buvo Žygimanto Augusto rūmų sargybiniai ir siuvinėtojai, įnešę į dvaro kultūrą rytietiškų elementų.[5]
Santykiai Rusijos imperijos sudėtyje ir SSRS okupacijos metais redaguoti
Lietuvos žemės buvo galutinai įjungtos į Rusijos imperijos teritoriją 1795 m. Tuo tarpu dalis Armėnijos žemių 1828 m. buvo užimtos Rusijos. Rusijos imperijai subyrėjus 1917 m. abi šalys buvo paskelbusios nepriklausomybes, tačiau Pirmoji Armėnijos Respublika, nors buvo pripažinta Tautų Sąjungos, nusilpo po karų su gruzinais, azerbaidžaniečiais, turkais ir galop 1920 m. pabaigoje buvo užimta Raudonosios armijos dalinių. Iš pradžių Armėnija įėjo į Užkaukazės TFSR, o nuo 1936 m. jai suteiktas sovietinės respublikos statusas. 1940 m. buvo okupuota Lietuva ir įkurta Lietuvos TSR.
Sovietiniu laikotarpiu paspartėjo migracija iš Armėnijos į Pabaltijo respublikas, įskaitant Lietuvą. Taip pat migraciją paskatino 1988 m. įvykęs žemės drebėjimo Spitake ir 1989–1990 m. Azerbaidžane ir Kalnų Karabache prasidėję etninio pobūdžio neramumai.
Santykiai atkūrus nepriklausomybes (nuo 1991 m.) redaguoti
.jpg)
Be dvišalio bendradarbiavimas vyksta ir per Rytų partnerystę, kurią yra pasirašiusi Armėnija, ir ES, kurios narė yra Lietuva. Pagal vystomąjį bendradarbiavimą Lietuva yra donorė į įvairius projektus Armėnijoje. Nuo santykių užmezgimo pasirašytos devynios dvišalės sutartys ekonomikos, švietimo, saugumo srityse.[6] Lietuva yra pripažinusi armėnų genocidą (Seimas pripažino 2005 m.).
2003 m. Armėnijoje su oficialiu vizitu lankėsi ir su Armėnijos prezidentu susitiko tuometis Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas.[7] 2009 m. Davose prezidentas Valdas Adamkus susitiko su Armėnijos Prezidentu Seržu Sargsianu.[8]
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Armėnija grupė (dabartinis pirmininkas – LRLS narys Raimundas Lopata)[9].
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai redaguoti
2012 m. pasirašytas Tarp Lietuvos ir Armėnijos pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo kultūros srityje (įsigaliojo 2014 m.)[10]
Ekonominis bendradarbiavimas redaguoti
Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Armėniją. 2018 m. prekybos apyvarta tarp šalių siekė 26,3 mln. eurų. Pastaraisiais metais prekybos apimtys smarkiai krito.
- Eksportas sudaro 23,3 mln. eurų;
- Importas sudaro 2,95 mln. eurų; Daugiausiai importuojami nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai (46%), sidabro atliekos ir laužas (37,2%).
Žymiausias Armėnijos investuotojas nėra aiškus. Daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą, privatų nekilnojamąjį turtą, informaciją ir ryšius.
Pilietiniai mainai redaguoti
| Metai | 2016[11] | 2020[12] | 2021[13] | 2022[14] |
|---|---|---|---|---|
| Armėnijos piliečių skaičius Lietuvoje | 432 | 336 | 336 | 348 |
| Metai | 2016[11] | 2020[12] | 2022[14] |
|---|---|---|---|
| Lietuvos piliečių skaičius Armėnijoje | 29 | 34 | 50 |
Pasiuntinių sąrašas redaguoti
Pasiuntiniai Armėnijai redaguoti
- 2001–2002 m. – Zenonas Namavičius ambasadorius (rezidavo Maskvoje)
- 2003–2008 m. – Rimantas Šidlauskas ambasadorius (rezidavo Maskvoje)
- 2008–2012 m. – Giedrius Apuokas
- 2013–2018 m. – Erikas Petrikas
- 2018 m. – Izolda Bričkovskienė (laikinoji reikalų patikėtinė)
- 2019-2022 m. – Inga Stanytė-Toločkienė [15]
- nuo 2023 m. - Andrius Pulokas[16]
Pasiuntiniai Lietuvai redaguoti
Sąrašas yra nepilnas
- Ašotas Hovakimianas, 2000–2006 m., pirmasis Armėnijos ambasadorius Lietuvai (rezidavo Lenkijoje).
- Tigranas Mkrtchianas (2016-2021 m.)
- Armenas Martirosjanas (nuo 2021 m.)[17]
Armėnijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai armėnai redaguoti
Už nuopelnus Lietuvai 2002 m. birželio 24 d. Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi apdovanotas buvęs prezidentas Robert Kocharian.
Armėnijos Mesropo Maštotso ordinu yra apdovanotas prezidentas Valdas Adamkus.[18]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Armėnija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2021-12-20. Nuoroda tikrinta 2021-12-20.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba) - ↑ Politinis bendradarbiavimas, Lietuvos Respublikos Ambasada Armėnijoje Archyvuota kopija 2021-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 28 years ago, Lithuania becomes first country to recognize independence of Republic of Armenia
- ↑ Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Armėnai Archyvuota kopija 2021-01-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Armėnai Archyvuota kopija 2021-01-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ [1] Archyvuota kopija 2021-04-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ [2]
- ↑ Lietuvos ir Armėnijos prezidentai aptarė dvišalius ir Armėnijos euroatlantinės integracijos klausimus Archyvuota kopija 2019-11-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Armėnija grupė (lrs.lt)
- ↑ [3] Archyvuota kopija 2021-04-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 11,0 11,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 12,0 12,1 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 14,0 14,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ [4] (Delfi.lt)
- ↑ Prezidentas įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos ambasadoriui Armėnijoje (BNS Spaudos centras)
- ↑ Nacionalinėje bibliotekoje lankėsi naujasis Armėnijos ambasadorius (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
- ↑ „Armėnija nori susipažinti su Lietuvos patirtimi“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2002-06-24. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.