Arkties taryba

Arkties taryba

ArcticCouncil.svg

██ Valstybės narės

██ Valstybės stebėtojos

Įkurta1996 m. rugsėjo 19 d.
Įkūrėjas8 steigiančios valstybės, pasirašiusios Otavos deklaraciją
Tipastarptautinė organizacija
TikslasArkties valstybių bendradarbiavimo skatinimas
BūstinėNorvegija Norvegija, Trumsė
Narystė8 valstybės ir 6 NVO
Pagrindinis organasnarių atstovų susirinkimai, sekretoriatas
Tinklalapisarctic-council.org

Arkties taryba (angl. Arctic Council) – tarpvalstybinis aukšto lygio forumas, skatinantis Arkties regiono valstybių bendradarbiavimą. Organizacija buvo įkurta 1996 metais, jai priklauso Danija, Islandija, JAV, Kanada, Norvegija, Rusija, Suomija ir Švedija, bei šešios nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios vietinius Arkties gyventojus.[1]

IstorijaKeisti

Glaudesnio Arkties valstybių bendravimo idėja buvo iškelta 1987 m. Michailo Gorbačiovo. Suomija ėmėsi įgyvenditi šį projektą, paskatinta aplinkos problemų, kurias kėlė Sovietų Sąjungos išteklių žvalgybos veiksmai netoli Laplandijos. 1991 m. aštuonių Arkties šalių ministrai susitarė dėl Arkties aplinkos apsaugos strategijos. Ja siekta apsaugoti Arkties ekosistemą nuo užterštumo ar kitokio neigiamo žmogaus veiklos poveikio, darniai naudoti regiono išteklius, atsižvelgti į vietinių gyventojų poreikius.

Tarp valstybių kelerius metus vyko tolimesni reguliarūs susitikimai, kurių metu buvo nuspręsta įkurti platesnį temų spektrą apimančią organizaciją. 1996 m. rugsėjo mėn. tos pačios aštuonios valstybės pasirašė Arkties tarybos įkūrimo deklaraciją. Tarp tarybos veiklos sričių buvo ne tik aplinkos apsauga, bet ir bendradarbiavimas ir apsikeitimas informacija bet kokiais kitais klausimais.[2]

OrganizacijaKeisti

Forumui dvejų metų laikotarpiui vadovauja vis kita valstybė narė. Jos teritorijoje kas pusę metų vyksta forumo šalių narių, stebėtojų bei NVO atstovų susitikimai, kurių metų aptariami einamieji klausimai. Kas dvejus metus, keičiantis forumui vadovaujančiai valstybei, vyksta ministrų lygio organizacijos konferencija.

Arkties taryba turi šešias darbines grupes, dirbančias įvairiose tarybos veiklos srityse (pavyzdžiui, gamtos apsaugoje arba užterštumo kontrolėje). Kasdienę organizacijos veiklą administruoja sekretoriatas.

Tarybai vadovauja viena iš valstybių narių, kadencija trunka dvejus metus. Rotacija vyksta iš eilės, pagal tvarką Kanada, JAV, Suomija, Islandija, Rusija, Norvegija, Danija ir Švedija.[3] Artimiausios kadencijos:

  • 2019–2021 m.: Islandija
  • 2021–2023 m.: Rusija
  • 2023–2025 m.: Norvegija

NarystėKeisti

NariaiKeisti

Valstybės narės:   Danija,   Islandija,   Jungtinės Amerikos Valstijos,   Kanada,   Norvegija,   Rusija,   Suomija,   Švedija.[4]

NVO narės: Aleutų tarptautinė asociacija, Arkties atapaskų taryba, Tarptautinė kučinų taryba, Inuitų poliaračio taryba, Šiaurės tautų Rusijoje asociacija, Samių taryba.[5]

StebėtojaiKeisti

Valstybės stebėtojos:   Vokietija (nuo 1998),   Nyderlandai (nuo 1998),   Lenkija (nuo 1998),   Jungtinė Karalystė (nuo 1998),   Prancūzija (nuo 2000),   Ispanija (nuo 2006),   Kinija (nuo 2013),   Indija (nuo 2013),   Italija (nuo 2013),   Japonija (nuo 2013),   Pietų Korėja (nuo 2013),   Singapūras (nuo 2013),   Šveicarija (nuo 2017).[6]

Kaip stebėtojai Arkties taryboje dalyvauja ir kelios dešimtys tarptautinių bei nevyriausybinių organizacijų.

VeiklaKeisti

Arkties taryba stebi Arkties regiono aplinkos buklę ir reguliariai skelbia sukauptų duomenų ataskaitas. Taip pat vykdo projektus, kuriais siekiama apsaugoti Arkties gamtą, išvengti taršos, sumažinti Arkties išteklių žvalgybos ir gavybos neigiamą poveikį.[7]

ŠaltiniaiKeisti

  1. History Archyvuota kopija 2013-08-20 iš Wayback Machine projekto., Arctic Council
  2. Mark Nuttall. Encyclopedia of the Arctic. Routledge, 2005, p. 116
  3. About Arctic Council, Arctic Council
  4. Arctic States, Arctic Council
  5. Permanent Participants, Arctic Council
  6. Observers, Arctic Council
  7. Mark Nuttall. Encyclopedia of the Arctic. Routledge, 2005, p. 117