Ariogalos partizanų koplyčia

55°16′13″š. pl. 23°27′30″r. ilg. / 55.270359°š. pl. 23.458346°r. ilg. / 55.270359; 23.458346

Ariogalos partizanų koplyčia

Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Raseinių
Savivaldybė	Raseinių rajonas
Gyvenvietė	Ariogala
Adresas	Žemaičių g.
Statybinė medžiaga	akmenų mūras
Pastatyta (įrengta)	1991 m.

Ariogalos partizanų koplyčia – koplyčia, pastatyta Ariogalos valsčiuje gimusių, kovojusių ir žuvusių partizanų atminimui (unik. kodas 2160),^[1] stovinti Dubysos šlaite, senųjų Ariogalos civilinių kapinių vakariniame pakraštyje (priešingoje pusėje nuo įėjimo vartų). Dubysos slėnyje prie Ariogalos kasmet vyksta respublikinės tremtinių ir pasipriešinimo kovų dalyvių šventės.

Koplyčia sudėta iš lauko akmenų mūro. Jos frontoną puošia iškaba su žodžiais „Šnabždėk, Dubysa, amžiną maldą žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Viduje, priešais altorių padėta masyvi plokštė su įrašu apie komunistų, kolaborantų ir Raudonosios Armijos įvykdytus Lietuvos žmonių trėmimus.

Istorija redaguoti

1991 m. koplyčią savo jėgomis pastatė buvęs partizanų ryšininkas Vytautas Smitrius (1927–2014) (architektė Asta Cikaitė-Rusinienė). Statytojo kapas – paties V. Smitriaus dar gyvam esant iš lauko riedulių sumūrytas paminklas - stūkso netoliese, toje pačioje pašlaitėje.

Pokario metais Ariogalos apylinkėse vyko aktyvus ginkluotas pasipriešinimas sovietų valdžiai. Greta koplyčios - 53 betoniniai kryželiai, kur 1990 m. perlaidoti partizanų palaikai. Šie kryžiai skirti atminti:

1990 m. rugpjūčio 25 d. iš Pajakališkių kaimo perkeltus ir šioje vietoje palaidotus 1945 m. sausio 2 d. Žaiginio kaime žuvusius partizanus Antaną ir Stasį Batučius,
1945 m. sausio 6 d. Pigainių kaime nužudytus šio kaimo gyventojus, besislapsčiusius nuo mobilizacijos į SA, Kazimierą, Mečislovą, Vytautą, Zenoną Barkauskus,
1952 m. Aleknaičių miške žuvusį partizaną Alfonsą Ožakauską-Lakštutę,
45 nežinomus partizanus, jų rėmėjus, kitas sovietinio genocido aukas,
1990 m. šioje vietoje perlaidotą Intos lageryje žuvusį partizaną Antaną Rimkų.