Arianta arbustorum
| Arianta arbustorum | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Taškuotoji arianta (Arianta arbustorum) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Arianta arbustorum O.F.Müller, 1774 |
Taškuotoji arianta (Arianta arbustorum)– vidutinio dydžio sausumos sraigė, plautinis pilvakojis, priskiriama sraiginių šeimai.
Yra tarpiniai šeimininkai Crenosoma vulpes parazitams, kurie parazituoja lapių ir kitų šuninių žvėrių plaučiuose. Taip pat tarpiniai šeimininkai vištų parazitų – cestodų (Davainea proglottina).
Išvaizda redaguoti
Kriauklės kontūrai rutuliški. Matmenys: 17,0-20,0 (aukštis) x 19,0-23,0 (plotis) mm. Apvija aukšto kūgio formos, kupoliškai nusmailėjančia viršūne. Vijų būna 4-5. Kriauklė ruda su geltonais brūkšneliais, prieš šviesą šie brūkšneliai tamsesni už foną. Ties periferija yra tamsi, ruda, 1,0-1,5 mm pločio išilginė juosta. Paviršius truputį blizga, smulkiai raukšlėtas. Paskutinė kriauklės vija pabaigoje palenkta žemyn. Žiotys beveik apskritos, įstrižos. Vidinėje žiočių pusėje yra ryški balta lūpa. Stulpelinė ertmė siaura, pridengta krašto atvartu. Sraigės kūnas tamsus, beveik juodas. Mantija ruda, baltai taškuota.
Ariantos vienos labiausiai tarpusavyje besiskiriančių sraigių. Egzistuoja daug geografinių rasių, atmainų. Priklausomai nuo aplinkos, kur gyvena sraigė, gali kisti ir jos kriauklės spalva bei raštas.
Dauginimasis redaguoti
Reprodukcija vyksta paprastai po kopuliacijos, bet savęs apvaisinimas taip pat įmanomas. Prancūzijoje, JK ir Vokietijoje liepą – rugsėjį padeda apie 30-50 kiaušinėlių geltoname nepermatome vokelyje. Jaunikliai išsirita po 15-25 dienų, suaugėlių stadiją su pilno dydžio kriaukle pasiekiam per 1-2 metus, kartais ir vėliau. Gyvenimo trukmė apie 4 metai, ilgiausiai gali išgyventi iki 14 metų.[1]
Gyvenama aplinka redaguoti
Randama parkuose, lapuočių miškuose ir krūmynuose, tiek lygumose, tiek ir aukštumose, pievose prie upių. Mėgsta drėgmę. Aptinkama ant žemės ir medžių bei krūmų kamienų. Kalnuose randama iki 2700 m virš jūros lygio.
Mityba ir elgesys redaguoti
Maitinasi negyvais augalais, gyvūnais ir išmatomis. Jei sraigės išsiperi viena nuo kitos daugiau nei 50 metrų, jos laikomos izoliuotomis viena nuo kitos, nes negali nukeliauti daugiau kaip 25 m, dažniausiai per metus nukeliauja 7-12 m palei vandens sroves.
Paplitimas redaguoti
Paplitusi Šiaurės ir Vidurio Europoje, Alpėse bei Karpatuose. Aptinkamos nuo Ispanijos rytinių Pirėnų iki Norvegijos ir Islandijos. Airijoje aptinkama tik šiaurėje, rytų Baltijos jūros regione aptinkama tik netoli pakrantės. Lietuvoje plinta, tampa daržų kenkėja. Pavieniai gali būti aptinkama ir Rytų bei Vakarų Ukrainoje.[2]
Porūšiai redaguoti
Keli porūšiai yra pripažinti mokslininkų:[3]
- Arianta arbustorum alpicola A. Ferussac 1821
- Arianta arbustorum arbustorum Linnaeus 1758
- Arianta arbustorum canigonensis Boubee 1833
- Arianta arbustorum picea Rossmassler 1837
- Arianta arbustorum pseudorudis Schlesch 1924
- Arianta arbustorum repellini Reeve 1852
- Arianta arbustorum styriaca Frauenfeld 1868
- Arianta arbustorum vareliensis Ripken & Falkner 2000
Išnašos redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- Šivickis P., Lietuvos moliuskai ir jų apibūdinimas. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla: Vilnius, 1960. 151–170 psl.
- Gurskas A., Lietuvos sausumos sraigės. Lietuvos Aplinkos apsaugos ministerija, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus: Kaunas, 1997. 97 psl.
- Gurskas A., Lietuvos moliuskai. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 2016`6: Kaunas, 2016. 101 psl.
- AnimalBase: Arianta arbuscorum. Tikrinta 2015 01 16
- Nordsieck R., The Living World of Molluscs: Helicid Snails. Tikrinta 2014.01.15
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |