Argumentas prieš žmogų

Argumentas į žmogų arba argumentas taikomas žmogui (lot. argumentum ad hominem) – argumentacijos klaida, daroma tada, kai kritikuojama oponento asmenybė užuot kritikavus jo teiginius.[2] Šis argumentas yra vienas iš apeliavimo į kilmę (argumentacijos klaida, kada apie teiginio teisingumą ar klaidingumą sprendžiama pagal jo kilmės šaltinį) variantų. Formaliosios logikos požiūriu tai – klaida. Kad ir kas bebūtų asmuo, tai nieko nesako apie jo teiginio teisingumą ar klaidingumą.

Aristotelis (384–322 BC) buvo pirmasis filosofas, atskyręs argumentus prieš ginčijamą tezę nuo argumentų prieš pašnekovą[1]

Klaidos struktūra redaguoti

Bazinė argumento forma yra:

  1. A pasako teiginį B;
  2. yra kažkas negero apie A,
  3. todėl teiginys B yra klaidingas.

Argumento variantai redaguoti

„Tu irgi“ redaguoti

„Tu irgi“ (lotyniškai vadinamas lot. Ad hominem tu quoque) yra atsakas į kaltinimą, tuo pačiu nusižengimu apkaltinant patį oponentą. Pavyzdžiui, ginklus gaminančios firmos susitikime su jos remiamo universiteto studentais, vienas studentų paklausė: Ar tiesa jog jūsų firma parduoda ginklus ir diktatoriams, kurie juos paskui atsuka prieš savo liaudį? Firmos atstovas į tai atsakė: O ar tiesa jog manoji firma finasuoja šį universitetą, kuriame ir pats studijuoji? Irgi nesi baltas balandis. Paties studento galima kaltė nepaneigia jo išsakyto kaltinimo firmai.[3].

Aplinkybinis redaguoti

Kaltinimas aplinkybėmis (lot. Circumstantial ad hominem) yra pastabos atmetimas teigiant jog oponentas dėl jį supančių aplinkybių negali būti nešališkas, todėl jo argumentacijos klausytis neverta. Kai kada tai teisinga - pavyzdžiui, teismuose[4] ar sporto varžybose skiriama labai daug dėmesio teisėjų bešališkumui užtikrinti. Tačiau teisme įprastai ginčijasi suinteresuotos pusės. Jų argumentai išklausomi.

„Kaltas nes susijęs“ redaguoti

Susiejimo atakos metu tvirtinama jog oponentas nevertas išklausymo nes yra pernelyg susijęs su visuomenės nemėgstamais žmonėmis, jų grupėmis ar organizacijomis. Viena šios atakos formų yra privedimas iki Hitlerio. Po rugsėjo 11 d. atakų nukentėjo musulmonai.

Įžeidžiantis ad hominem redaguoti

Tai kraštutinė ad hominem argumento forma, kuomet oponentas išvadinamas įžeidžiančiais žodžiais. Ji naudojama propagandoje. Šaltinyje [5] propagandistams rekomenduojami tokie žodžiai kaip komunistas, fašistas, ponulis. Įžeidinėjimai tampa ad hominem forma tik jei siekiama pakeisti besiklausančios auditorijos nuomonę.

Šaltiniai redaguoti

  1. Aristotle; Translated by W. A. Pickard-Cambridge. „On Sophistical Refutations“. Nuoroda tikrinta 2021-01-09.
  2. Dr. Michael C. LaBossiere (2010). 42 Falacies for free. [1]
  3. Wrisley, George (2019). "Ad Hominem: Circumstantial". In Robert Arp; Steven Barbone; Michael Bruce (eds.). Bad Arguments: 100 of the Most Important Fallacies in Western Philosophy. Wiley Blackwell. pp. 77–82. doi:10.1002/9781119165811.ch9. ISBN 978-1-119-16580-4.
  4. Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas (skirsnis apie nusišalinimą). pdf Archyvuota kopija 2021-01-11 iš Wayback Machine projekto.
  5. angl. commie, fascist, yuppie“, „Reporting America at War - Propaganda Techniques“ (PDF). PBS. Nuoroda tikrinta 2019 m. vasario 28 d.

Taip pat skaitykite redaguoti