Argininas
| Argininas | |
|---|---|
 
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Argininas | |
| 2-amino-5-guanidinpentano rūgštis, Arg | |
| Identifikacija | |
| CAS numeris | 74-79-3 |
| PubChem | 6322 |
| ChemSpider | 227 |
| Cheminė informacija | |
| Cheminė formulė | C6H14N4O2 |
| Molinė masė | 174,2 g mol−1 |
| SMILES | N[C@@H](CCCNC(N)=N)C(O)=O |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | Sidabriškos spalvos milteliai |
| Lydymosi t° | |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Argininas (gr. ἄργυρος – sidabras) – viena iš baltymuose randamų aminorūgščių. Paukščiams ir jauniems žinduoliams tai nepakeičiama aminorūgštis, vėliau tampa pusiau nepakeičiama. Argininas yra kreatino pirmtakas – kreatinas svarbus raumenų ir nervų medžiagų apykaitoje. Sugebėdamas padidinti augimo hormono sekreciją, argininas taip pat veikia imuninę sistemą. [1]
Arginino preparatų vartojimas žinomai padeda nuo kai kurių širdies ligų, sumažina kraujo spaudimą, kiek tai apsaugo nuo rūkymo žalos. [1]
Argininą pirmasis išskyrė vokiečių biochemikas Ernst Schulze, 1886 m., iš lubino (Lupinus luteus) sėklų. Jis pavadintas pagal sidabrinę arginino miltelių spalvą. [2]
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ 1,0 1,1 Tapiero H, Mathé G, Couvreur P, Tew KD (November 2002). „L-Arginine“. (review). Biomedicine & Pharmacotherapy 56 (9): 439–445. PMID 12481980. doi:10.1016/s0753-3322(02)00284-6.
- ↑ Schulze, Ernst; Steiger, Ernst (1887). „Ueber das Arginin“ [On arginine]. Zeitschrift für Physiologische Chemie 11 (1–2): 43–65.
|
Šis straipsnis apie chemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |