Architravas

Architravas (pranc. architrave, iš archi... + lot. trabs – sija) arba epistilas (gr. ἐπίστυλον) – architektūrinio orderio elementas: apatinė antablemento dalis virš kolonos kapitelio.[1] Perduoda viršutinių pastato konstrukcijų apkrovą kolonoms.

Dorėninio orderio architravas

Atsirado Senovės Rytų architektūroje. Naudotas antikinėje ir naujųjų laikų architektūroje kaip konstrukcinis ir dekoratyvinis orderio elementas. Dorėniniam orderiui būdingas lygus, viršuje su tenija – juostele, skiriančia nuo frizo. Tenijos apačioje, po frizo triglifais išdėstytos regulos su lašais (gutais). Toskaninio orderio architravas lygus, su tenija, be regulų ir lašų. Jonėninio ir korintinio orderio architravai suskaldyti į horizontalias, pakopomis išdėstytas juostas – fascijas.

XX a. šeštajame dešimtmetyje atstatytos Heros šventyklos (Šventykla E) architravas Selinunte, Sicilijoje

Pagal Renesanso architekto ir architektūros teoretiko Džakomo da Vinjolos sudarytą orderių kanoną, Toskaninio ir dorėninio orderio architravai vieno modulio (pusė kolonos skersmens) aukščio, Jonėninio – 1,25, korintinio ir kompozitinio – 1,5 modulio aukščio.[2]

IšnašosKeisti

  1. Tarptautinių žodžių žodynas, p. 43, Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985 m.
  2. Giacomo Vignola, La regola delli cinque ordini d’architettura, p. 3, 13, 25, 39, 53. In Bologna, per Giofeffo Longhi, 1672.

NuorodosKeisti


 

Vikiteka