Archimedas
Gimė 287 m. pr. m. e.
Mirė 212 m. pr. m. e.
Veikla mokslininkas universalas, inžinierius, astronomas, filosofas
Žinomas (-a) už Archimedo dėsnio atradėjas
Vikiteka Archimedas

Archimedas (gr. Άρχιμήδης; Sirakūzuose[1], apie 287 m. pr. m. e. – 212 m. pr. m. e.[2]) – graikų matematikas, fizikas, išradėjas – inžinierius ir astronomas.[3][4] Nors apie jo gyvenimą žinoma nedaug, Archimedas laikomas žymiausiu Antikos ir vienu žymiausių visų laikų matematiku.[5][6]

Labiausiai žinomas kaip atradęs Archimedo dėsnį apie jėgą, veikiančią panardintus kūnus, taip pat išradęs sraigtą irigacijoje, apskaičiavęs elipsės, parabolės nuopjovos plotus. Sukūrė hidrostatikos pagrindus.

Antrojo Pūnų karo metu dirbo prie inžinerinių Sirakūzų gynybos įrenginių, žuvo nuo romėno kareivio rankos. Pasak Plutarcho, priėjęs kareivis liepė eiti su juo, nes vadas Marcelas nori jį matyti. Archimedas paprašė palaukti, kol jis baigs spręsti uždavinį, bet kareivis išsitraukė kardą ir užmušė mokslininką.

Atradimai ir išradimai Keisti

Jau senovėje Archimedui buvo priskirta apie 40 išradimų. Be Archimedo sraigto, svarbiausi iš jų yra: išgaubtas veidrodis, amžinasis varžtas ir modelis, vaizduojantis Saulės, Mėnulio ir planetų judėjimą. Jis taip pat išrado įrankį elipsei piešti. Iš karo mašinų jis išrado sijos principu veikiantį krano mechanizmą, veidrodžių sistema laivams uždegti ir garais varomą patranką.

Archimedas buvo pirmasis, kuris suprato statiką, susijusią su nejudančiais kroviniais, pavyzdžiui, pastatuose ar tiltuose. Jis taip pat suprato ir aprašė, kas įvyksta, kai kūnai plūduriuoja skysčiuose, tai vadinama plūdrumu.

Archimedo dėsnis Keisti

Pagrindinis straipsnis – Archimedo dėsnis.

Plačiausiai žinoma legenda apie Archimedą yra pasakojimas, kaip jis išrado metodą nustatyti netaisyklingos formos objekto tūrį. Pasak Vitruvijaus, Sirakūzų karaliui Hierui II buvo pagaminti karūna ir jis paprašė Archimedo nustatyti, ar karūnoje esantis auksas nebuvo pakeistas sidabru.[7] Archimedas turėjo išspręsti problemą nepažeisdamas karūnos, t. y., negalėjo jos išlydyti, kad apskaičiuoti jos tankį.

Vitruvijaus pasakojime minima, kad Archimedas besimaudydamas vonioje pastebėjo, kad įlipus į kubilą, vandens lygis jame pakilo. Taip jis suprato, kad pagal šį efektą galima nustatyti karūnos tūrį. Paprastomis sąlygomis vanduo yra nesuspraudžiamas,[8] todėl panardinta karūna išstumtų vandens kiekį lygų jos pačios tūriui. Padalinus karūnos masę iš išstumto vandens tūrio gaunamas karūnos tankis. Šis tankis būtų mažesnis už aukso, jeigu jame būtų pridėta pigesnių ir mažiau tankių metalų. Tada Archimedas nuogas išbėgo į gatves ir susijaudinęs savo atradimu šaukė „Eureka!“ (gr. Eureka - aš atradau!).[7] Tada karūnos bandymas buvo atliktas sėkmingai - įrodyta, kad sidabras joje tikrai buvo įmaišytas.[9]

Auksinės karūnos istorija Archimedo darbuose daugiau niekur nėra minima. Jame aprašytas metodas kelia abejonių dėl itin didelio tikslumo, kurio reikėtų matuojant vandens poslinkį.[10]

Archimedo sraigtas Keisti

Tikriausiai didžioji dalis inžinerijos darbų, kuriuos atliko Archimedas, buvo daromi tenkinant jo gimtojo miesto Sirakūzų poreikius. Graikų rašytojas Atėnyesas Naukratietis aprašė, kaip karalius Hieras II pavedė Archimedui suprojektuoti didžiulį laivą Syracusia, kuris būtų skirtas prabangioms kelionėms, gabenti atsargas ir dar būtų karinis jūrų laivas. Teigiama, kad Syracusia buvo didžiausias laivas pastatytas senovėje.[11] Pasak Atėnyeso laivas galėjo plukdyti 600 žmonių, jame buvo sodo dekoracijų, graikų gimnazija ir šventykla, skirta deivei Afroditei. Kadangi tokio dydžio laivui pro korpusą sunkėsi vanduo, buvo sukurtas Archimedo sraigtas, kuris šalino triumo vandenį. Šis Archimedo įrenginys buvo įtaisas sudarytas iš besisukančio sraigtinio veleno, įtaisyto nuožulniame vamzdyje (cilindre).[12] Jis buvo sukamas rankomis ir galėjo būti naudojamas perkelti vandeniui iš žemai esančio vandens telkinio į drėkinimo kanalus. Archimedo sraigtas yra vis dar naudojamas skysčiams, granuliuotoms kietosioms medžiagoms - angliai, grūdams siurbti. Romėnų laikais, kuriuos aprašė Vitruvijus, Archimedo sraigtas galėjo būti sraigtinio siurblio, naudoto Kabančiųjų Babilono sodų drėkinimui, patobulinimas.[13][14] Pirmasis pasaulyje jūrinis garlaivis su laivasraigčiu buvo SS Archimedes (1839 m.), pavadintas Archimedo ir jo sraigto garbei.[15]

Šaltiniai Keisti

  1. Syracuse. In: Britannica Concise Encylopedia. Chicago, 2006. P.1858
  2. Mathematics. In: David Sacks Encyclopedia of the Ancient Greek World, 2005. P.203
  3. Vilius Stakėnas. Archimedas (Archimēdēs). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 721 psl.
  4. „Archimedes (c.287 - c.212 BC)“. BBC History. Nuoroda tikrinta 2012-06-07. 
  5. Calinger, Ronald (1999). A Contextual History of Mathematics. Prentice-Hall. p. 150. ISBN 0-02-318285-7. 
  6. „Archimedes of Syracuse“. The MacTutor History of Mathematics archive. 1999 m. sausio mėn. Nuoroda tikrinta 2008-06-09. 
  7. 7,0 7,1 Vitruvius (2006-12-31). De Architectura, Book IX, paragraphs 9–12. Project Gutenberg. Suarchyvuotas originalas 6 November 2019. Nuoroda tikrinta 26 December 2018. 
  8. „Incompressibility of Water“. Harvard University. Suarchyvuotas originalas 17 March 2008. Nuoroda tikrinta 2008-02-27. 
  9. Rorres, Chris (ed.). „The Golden Crown: Sources“. New York University. Suarchyvuotas originalas 2021-03-09. Nuoroda tikrinta 6 April 2021. 
  10. Rorres, Chris. „The Golden Crown“. Drexel University. Suarchyvuotas originalas 11 March 2009. Nuoroda tikrinta 2009-03-24. 
  11. Casson, Lionel (1971). Ships and Seamanship in the Ancient World. Princeton University Press. ISBN 978-0-691-03536-9. 
  12. Archimedo sraigtas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-03-01).
  13. Dalley, Stephanie; Oleson, John Peter. Sennacherib, Archimedes, and the Water Screw: The Context of Invention in the Ancient World. Technology and Culture Volume 44, Number 1, January 2003 (PDF). Suarchyvuotas originalas 16 July 2015. Nuoroda tikrinta 2007-07-23. 
  14. Rorres, Chris. „Archimedes' screw – Optimal Design“. Courant Institute of Mathematical Sciences. Suarchyvuotas originalas 22 July 2012. Nuoroda tikrinta 2007-07-23. 
  15. „SS Archimedes“. wrecksite.eu. Suarchyvuotas originalas 2 October 2011. Nuoroda tikrinta 2011-01-22. 

Vikicitatos

 
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose