Archeologinis žemėlapis

Archeologinis žemėlapis – specialus istorinis žemėlapis, archeologinių radinių, archeologinių vietų ar archeologinių kultūrų dokumentavimo būdas. Nuo archeologinio plano jis skiriasi masteliu.

Kretos archeologinių vietų žemėlapis
Rytų Europos archeologinių kultūrų žemėlapis

Žemėlapių tipai redaguoti

Archeologiniai žemėlapiai yra masteliniai arba eskiziniai, regionų ar kraštų su atitinkamais tekstiniais paaiškinimais (vietovių sąrašais) ir objektų ar dirbinių išsidėstymo vietomis. Būna universalūs, kai žymimos visos archeologinės vertybės, ir specializuoti, kai nurodomos tam tikros jų rūšys. XIX a. viduryje pradėta sudarinėti universalius, XX a. – specializuotus archeologinius žemėlapius.

Lietuvos žemėlapiai redaguoti

Lietuvoje pirmuosius archeologinius žemėlapius parengė Fiodoras Pokrovskis 1893 m. – Vilniaus gubernijai, 1895 m. – Gardino gubernijai, 1899 m. – Kauno gubernijai. Volodimiras Antonovičius 1895 m. sudarė archeologinius žemėlapius Kijevo gubernijai, 1902 m. – Voluinės gubernijai. Rytprūsių archeologinių vietų žemėlapius 1908 m. sudarė Emilis Holakas, Užnemunės piliakalnių1909 m. Juozapas Radziukynas. XX a. 3-4 dešimtmečio reikšmingiausias Lietuvos archeologinis žemėlapis yra Petro Tarasenkos knygoje „Lietuvos archeologijos medžiaga“ (1928 m.). Nuo šeštojo dešimtmečio dažniausiai rengiami specialūs archeologiniai žemėlapiai; juose pažymėtos tam tikros archeologinių paminklų ar dirbinių rūšys. Didžiausias archeologinių žemėlapių rinkinys – „Lietuvos TSR archeologijos atlasas“. 1968 m. archeologinių paminklų teritorijas pradėta kartografuoti žemėnaudos planuose (mastelis 1:10 000).[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Gintautas ZabielaArcheologinis žemėlapis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 719 psl.

Literatūra redaguoti

  • Black, Jeremy: Maps and history – constructing images of the past. Yale Univ. Press, New Haven [u.a.] 1997, 267 S., ISBN 0-300-06976-6
  • Johannes Dörflinger: Geschichtskarte. In: Ingrid Kretschmer u. a. (Bearb.): Lexikon zur Geschichte der Kartographie. Von den Anfängen bis zum Ersten Weltkrieg. Band C. Die Kartographie und ihre Randgebiete. Deuticke, Wien 1986, ISBN ISBN 3-7005-4562-2,
  • Paul Kläui: Die Karte als Hilfsmittel der historischen Forschung, in: Zeitschrift für schweizerische Geschichte, Band 30 (1950), S. 244ff.
  • Goffart, Walter A.: Historical atlases – the first three hundred years, 1570–1870. Univ. of Chicago Press, Chicago [u.a.] 2003, XXIII, 603 S., ISBN 0-226-30071-4

Nuorodos redaguoti