Archeologijos draugija

Archeologijos draugija – visuomeninė organizacija, draugija, kuri rūpinasi archeologinių paminklų apsauga, jų tyrimu ir tyrimų duomenų skelbimu. Archeologijos draugijos veikia beveik visose valstybėse, kai kuriose kelios ar keliolika. Jų veikla ypač reikšminga ten, kur vyriausybės nepakankamai rūpinasi archeologinių paminklų tyrimu ir apsauga; ten jos paprastai koordinuoja archeologinių paminklų tyrinėjimus, rengia archeologų suvažiavimus.

Istorija redaguoti

Archeologijos draugijos atsirado XVIII a., paplito nuo XIX a. pradžios. Pirmosios draugijos rūpinosi archeologinės medžiagos rinkimu ir kaupimu, archeologinių paminklų registravimu, archeologinių žemėlapių rengimu ir medžiagos publikavimu, nedaug kasinėjo. Pirmoji archeologijos draugija įsteigta 1707 m. AnglijojeLondono antikvarų draugija (angl. Society of Antiquaries of London), jos leidiniai – „Senieji paminklai“ (Vetusta Monumenta, ėjęs nuo 1747 m., „Archaeologia“ – nuo 1777 m., „Antikvarų žurnalas“ (The Antiquaries Journal) ir elektroninis „Salon“ (Society of Antiquaries Online Newsletter). Didžiojoje Britanijoje archeologijos draugijos veikia Edinburge (Škotija, nuo 1780 m.), Oksforde ir kituose miestuose.

Rusijoje 1804 m. įsteigta „Maskvos istorijos ir senienų draugija“ (rus. Московское общество истории и древностей) viena pirmųjų pradėjo rūpintis archeologija. 1834 m. Rygoje įsteigta „Rusijos Pabaltijo provincijų istorijos ir archeologijos draugija“ (vok. Gesellschaft für Geschichte und Altertumskunde der russischen Ostsee Provinzen in Riga). 1844 m. Karaliaučiuje įsteigta Prūsijos senovės draugija (Altertumsgesellschaft Prussia) organizavo (ypač XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje) archeologinių paminklų, daugiausia pilkapių ir senkapių, tyrinėjimus. Draugija duomenis nuo 1874 m. skelbė „Prūsijos senovės draugijos ataskaitose“ (Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia), turėjo muziejų „Prussia“. Sankt Peterburge 1846 m. įsteigtos Rusų archeologijos draugijos (Русское археологическое общество) nariais buvo ir Lietuvos archeologinių paminklų tyrinėtojai Pranciškus Vilčinskis, Eustachijus Tiškevičius ir kiti. Jos leidiniuose „Žinios“ (Izvestija) ir „Užrašai“ (Zapiski) paskelbta straipsnių ir iš Lietuvos archeologijos. 18641922 m. veikusi „Maskvos archeologinė draugija“ (Московское Археологическое общество) rūpinosi, kad būtų parengti gubernijų (iš jų Vilniaus, Gardino ir Kauno) archeologiniai žemėlapiai. Rytų Prūsijoje 1880 m. įsteigta „Įsruties senovės draugija“ (Altenumsgesellschaft Insterburg) tyrė senųjų nadruvių žemių praeitį, kasinėjo Klaipėdos ir Šilutės apskrities senkapius, turėjo muziejų. 18881939 m. leistame „Įsruties senovės draugijos žurnale“ (Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg; išėjo 22 sąs.) paskelbė medžiagos iš Lietuvos archeologijos. Lenkijoje 1907 m. įkurta „Varšuvos archeologijos draugija“ (lenk. Warszawskie Towarzystwo Archeologiczne arba Towarzystwo Opieki nad Zabytkami Przeszłości) išlaikė archeologijos muziejų. Lenkijos archeologijos draugija (Polskie Towarzystwo Archeologiczne, įkurta 1953 m. leidžia archeologijos populiarinimo žurnalą „Z Otchlani Wiekow“. Be to, Lenkijoje veikia „Paminklų apsaugos draugija“ (Towarzystwo Opieki nad Zabytkami), o nuo 2003 m. ir Paminklų apsaugos taryba (Rada Ochrony Zabytków).

Lietuvoje redaguoti

Lietuvoje 1855 m. E. Tiškevičiaus iniciatyva įsteigta Vilniaus laikinoji archeologijos komisija (laikoma draugija) pradėjo rūpintis archeologiniais paminklais. 19201940 m. archeologinę medžiagą, daugiausia atsitiktinius radinius rinko ir kaupė, paminklų apsauga rūpinosi kraštotyros draugijos, tik Šiaulių kraštotyros draugija 19311934 m. kasinėjo keletą senkapių. Nuo šešto dešimtmečio archeologinių paminklų apsaugą ir tyrimus organizuoja valstybės įstaigos: Lietuvos istorijos institutas, Kultūros paveldo centras, Kultūros vertybių apsaugos departamentas bei 1989 m. įsteigta Lietuvos archeologijos draugija.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Archeologijos draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 717 psl.