Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Arūnas Kuras (g. 1952 m. liepos 15 d. Kaune) – psichologas psichoterapeutas,[1] Vilniaus šeimos centro direktorius.

Biografija redaguoti

1972–1977 m. studijavo Vilniaus universitete,[1] 1980 m. Leningrado M. Bechterevo psichoneurologiniame mokslinio tyrimo institute, 1984 m. Leningrado gydytojų tobulinimosi institute, 1992–1993 m. Kalifornijos universitete,[1] 1995–1999 m. Norvegijos grupinės analizės institute (Vilniuje). 1984 m. stažavosi Berlyno sveikatos namuose.

Dalyvavo Aleksandro Alekseičiko, Viktoro Franklio, Karlo Rodžerso, Virdžinijos Satir ir kituose seminaruose.

Veikla redaguoti

Dirbo Lietuvos mokslų akademijoje (1977-1979), N. Vilnios psichiatrinėje ligoninėje (1978–1985), Kauno medicinos institute (1985–1990), Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyboje (1990–1997), KĮ „Interverslas“ (nuo 1994), Vyrų krizių ir informacijos centre (2007–2018), Vilniaus šeimos centre (nuo 1996).

Skaitė paskaitas Vilniaus universitete, Mykolo Romerio universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete.

Moksliniai darbai redaguoti

  • Socialinės adaptacijos vidinė determinacija. Lietuvos mokslų akademija, Vilnius, 1978;
  • Vaikų rizikos faktorių grupės psichologiniai ypatumai. Kauno medicinos institutas, Kaunas, 1984.

Kita veikla redaguoti

  • 1977–1995 m. m. Lietuvos psichologų sąjungos narys (1977–1979 ir 1981–1983 m. Medicininės psichologijos sekcijos pirmininkas);
  • 1988–1991 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narys (1990–1991 m. Vilniaus tarybos narys);
  • nuo 1989 m. Crazy English Club spikeris;
  • nuo 1995 m. Lietuvos grupinės analizės draugijos narys (1995–1999 m. tarybos narys, 2004–2018 m., nuo 2024 m. revizorius);
  • nuo 2014 m. Lietuvos buriuotojų sąjungos ir Vilniaus jachtklubo narys;
  • 2004 ir 2008 m. organizavo Jaunimo dainos festivalį „Canto ergo sum“.

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 Arvydas Anušauskas. Lietuvos Sąjūdis 1988–1991. Šviesa, 2010, p. 426. [1]