Apytalaukis
| Apytalaukis | ||
|---|---|---|
  Apytalaukis |
||
| Koordinatės | 55°19′59″š. pl. 24°01′23″r. ilg. / 55.333°š. pl. 24.023°r. ilg.Koordinatės: 55°19′59″š. pl. 24°01′23″r. ilg. / 55.333°š. pl. 24.023°r. ilg. | |
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kėdainių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Vilainių seniūnija | |
| Gyventojų | 91 | |
 Vikiteka |
Apytalaukis | |
| Istoriniai pavadinimai | * rus. Опитолоки
| |
Apytalaukis – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, 5 km į šiaurę nuo Kėdainių, prie Nevėžio ir jo intako Alkupio (ties pastarojo žiotimis).
Išlikęs Apytalaukio dvaras ir parkas, stovi barokinė Apytalaukio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1635 m.), šalia bažnyčios – parapijos kapinės. Vystoma sodininkystė (kolektyviniai sodai), yra biologinis tvenkinys.
IstorijaKeisti
Gyvenvietėje rasti geležies dirbiniai iš XI a.-XIII a. Pirmą kartą Apytalaukis (Opitelake) paminėtas H. Vartbergės Livonijos kronikoje 1371 m. Nuo XV a. minimas Apytalaukio dvaras, kuriam priklausė dalis Kėdainių žemių. 1635 m. pastatyta pirmoji Apytalaukio bažnyčia. 1802 m. dvare įsteigta mokykla, kurioje 1811 m. mokėsi 28 mokiniai.
Apytalaukio dvaras XIX a. priklausė Zabieloms ir Tiškevičiams.[2]
Pavadinimo kilmėKeisti
Vietovardis hidronimiškas. Dar 1848 m. Alkupis, tekantis pro gyvenvietę, vadintas Talaukiu [3], todėl Apytalaukis reiškia vietovė apie Talaukį.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Kėdainių valsčius | Kėdainių apskritis |
| 1950–1954 m. | Apytalaukio apylinkės centras | Kėdainių rajonas |
| 1954–1988 m. | Tiskūnų apylinkė | |
| 1988–1995 m. | Kėdainių apylinkė | |
| 1995–2001 m. | Kėdainių kaimiškoji seniūnija | Kėdainių rajono savivaldybė |
| 2001– | Vilainių seniūnija | |
GyventojaiKeisti
 | |||||||||
| 1859 m. | 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1974 m.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1984 m.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 82 41 (miestelyje) 41 (dvare) |
187 | 161 33 (kaime) 128 (dvare) |
288 | 300 | 304 | 293 | 292 | ||
| 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | - | - | - | ||
| 261 | 215 | 91 | 91 | - | - | - | - | ||
| |||||||||
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Opitołoki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 554 psl. (lenk.)
- ↑ Apytalaukis. Lietuvių enciklopedija, I t. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leikla, 1953, T. 1: A, 217 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Apytalaukis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 83 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Apytalaukis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 282 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Apytalaukis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 88
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Apytalaukis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 398 psl.
NuorodosKeisti
- Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.