Apuolės kapinynas
Apuolės kapinynas | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Skuodo rajonas | ||
Seniūnija | Aleksandrijos seniūnija | ||
Plotas | 2,4 ha | ||
Naudotas | II - XIV a. | ||
Žvalgytas | 1948, 1966, 1981, 1987 m. | ||
Tirtas | 1928 - 1931, 2001 m. | ||
Registro Nr. | 3235 /A469P; AR955/ |
Apuolės kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas – 3235; senas registro kodas – A469P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR955) – kapinynas centrinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Apuolėje (Aleksandrijos seniūnija), 0,2 km į šiaurės vakarus nuo Apuolės piliakalnio, Luobos dešiniajame krante.
Kapinynas
redaguotiĮrengtas pakrantės aukštumoje ir jos pietiniame, pietrytiniame šlaite. Didesnė dalis dirvonuoja, likusi – ariama.
Teritorijos plotas – 2,4 ha.
1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR955),[1] 1992 m. registruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre, 1997 m. įrašytas į registro archeologinių vietų sąrašą(A469), 1998 m. paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros paminklu (A469P), 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paminklu.[2]
Tyrimai
redaguoti1928–1930 m. tyrė Eduardas Volteris, 1931 m. – Birgeris Nermanas, 2001 m. – Vida Kliaugaitė ir Zenonas Baubonis.
1948 ir 1966 m. žvalgė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas, 1974, 1981 ir 1987 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba.
Kapinyne ištirtas 172,3 m² plotas, aptikta griautinių ir 21 degintinis X – XII a. kapas, rasta žalvarinių antkaklių, juostinių ir storagalių apyrankių, pasaginių segių, smeigtukų, svarelių, žalvario ir mėlyno stiklo karolių, geležinių peilių, kirvių, kalavijų bei jų nuolaužų, lipdytos keramikos, surinkta pavienių II – IV a. dirbinių.[4]
Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus, Stokholmo istorijos muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus ir Skuodo muziejus.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 170
- ↑ Kultūros vertybių registras: Apuolės kapinynas Archyvuota kopija 2022-06-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Asta Kažukauskienė. Juodieji archeologai savinasi vertybes. – Valstietis.lt – 2009, liepos 6[neveikianti nuoroda]
Jurga Petronytė. Auksinis vikingas užvaldė „juoduosius archeologus“. – Vakarų ekspresas – 2009, liepos 17
Daiva Janauskaitė. Kapų plėšikai stos prieš teismą. – Klaipėda – 2011, birželio 10 - ↑ Gintautas Zabiela. Apuolės piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 683 psl.
Zenonas Baubonis, Vida Kliaugaitė. Apuolės kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. – Vilnius, 2003. – P. 109–113
Nuorodos
redaguoti- Geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkursas Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- Įtaria iškasinėjus dar 12 kapinynų. – Nusikaltimai: ATN.lt – 2009, liepos 6 Archyvuota kopija 2009-07-09 iš Wayback Machine projekto.
- Apuolės radiniai sugrįžo į Vytauto Didžiojo karo muziejų. – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija: Naujienos – 2009, rugsėjo 28 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Daiva Janauskaitė. Juodieji archeologai siautėja. – Klaipėda – 2009, spalio 12
- Lukas Pileckas. Juodoji archeologija Lietuvoje – pelningiausių verslų dešimtuke. – Naujienų portalas Alfa.lt – 2010, lapkričio 7 Archyvuota kopija 2011-09-05 iš Wayback Machine projekto.