Apulijos Gravina
Apulijos Gravina (lot. Silvium, gr. Σιλούϊον) – Pietų Italijos miestas Bario provincijoje. Ji yra šalia Gravinos upės, Vakarų Murgijoje. Čia įsikūrusi Alta Murgia nacionalinis parkas. Miesto pavadinimas atsirado iš šūkio, kurį Gravinai suteikė Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas II: Grana dat et vina (lot. „ji duoda javus ir vyną“).
Apulijos Gravina it. Gravina in Puglia | |
---|---|
Apulijos Gravinos panorama | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Italija |
Regionas | Apulija |
Provincija | Bario provincija |
Meras | Giovanni Divella |
Gyventojų | 44 312 |
Plotas | 381,36 km² |
Tankumas | 116 žm./km² |
Pašto kodas | 70024 |
Tel. kodas | 080 |
Miesto globėjas (-ai) | Arkangelas Mykolas, Šv. Pilypas Neris |
Istorija
redaguotiMiestą įkūrė senovės graikai, kai kolonizavo Didžiąją Graikiją. Polis turėjo teisę kalti savo monetas. Diodoro teigimu, kad tai buvo Apulijos miestas, kurį romėnai atėmė iš samnitų per Trečiąjį samnitų karą (306 ar 305 m. pr. m. e.)[1]. Strabonas nurodė, kad tai buvo peucetijų pasienio miestas, o Plinijus Vyresnysis jį paminėjo tarp kitų Apulijos miestų[2]. Apijaus kelias, jungęs Romą su Brindiziu, ėjo per Graviną. Itinerarijas teigia, kad Gravina buvo 20 mylių nuo Venosos, Apijaus kelio atšakoje, kuri vedė į Tarantą.
Vėliau miestą valdė Bizantija, lombardai ir Šiaurės Afrikos musulmonai.
Gravina buvo normanų grafystės centras Hotevilių Sicilijos karalystėje, o vėliau Neapolio karalystėje. Gravino grafas Gilbertas buvo pusseserės karalienės regentės Margaritos Navarietės pasiųstas į pusiasalį kautis su Šventosios Romos imperatoriumi. Vėliau miestas atiteko Jonui, Duraco grafui. Normanai miestą vadino Garagnone ar Garaynone.
1386–1816 m. Gravina priklausė Orsiniams: čia gimė popiežius Benediktas XIII (tikrasis vardas – Pietro Francesco Orsini) 1649 m. Feodalinė priespauda sukėlė daugybę riaušių, ypač tarp 1789 m. ir 1861 m.
Graviną apgriovė sąjungininkų bombardavimai per Antrąjį pasaulinį karą.
Kultūra
redaguotiGravinoje vyksta viena seniausių mugių Europoje: Šv. Jurgio mugė vykstanti kiekvieną balandį nuo 1294 m.