Aptvarinis ganymas

 List-Icon.svg  Manoma, kad šis puslapis parašytas neplaningai.
Jei galite, perrašykite straipsnį planingai ar padėkite apsispręsti dėl naudotino straipsnio plano aptarime.

Aptvarinis ganymas – gyvulių ganymo būdas.

Ganyklos dideliuose ūkiuose suskirstomos į atitinkamo dydžio sklypus (4-15 ha). Jie ganymo laikotarpiui aptveriami nuolatinėmis ar kilnojamomis tvoromis, kuriomis kartais leidžiama el. srovė (Lietuvoje kilnojamąsias elektrines tvoras pradėta naudoti 1958). Aptvaruose galima ganyti 20-25 % daugiau gyvulių ir gauti ~35 % daugiau produkcijos, negu tose pačiose ganyklose ganant laisvai (ganymas).

Racionaliausia aptvaruose ganyti porcijiniu (normuotu) būdu. Dideli, 4-6 paras ganyti tinkami aptvarai (masyve jų įrengiama 7-10) el. tvora dalijami į vienkartes porcijas. Produktyviausiems gyvuliams per parą skiriama iki 3-4 šviežios žolės porcijų. Porcijinių būdu naudojamų ganyklų našumas padidėja 10-15 %.

Aptvaruose gyvuliai gali būti ganomi grupėmis (grupinis ganymas). Pavyzdžiui, karvės suskirstomos į 2-3 grupes pagal produktyvumą ir amžių (pirma grupė – melžiamos karvės, antra grupė – užtrūkusios karvės ir telyčios). Grupėmis ganomos karvės duoda daugiau pieno.

Viename aptvare kartais ganomos ir mišrios bandos (mišrusis ganymas), pvz., galvijai ir avys, galvijai ir arkliai ir kt. Mišriomis bandomis ganomi gyvuliai geriau nuėda ganyklos žolę.

Pagal ganymo trukmę aptvare skiriamas ištisos paros ir valandinis ganymas.

Ištisą parą gyvuliai (dažniausiai galvijų prieauglis, avys, penimi gyvuliai) laikomi ganyklose, įrengtose toli nuo tvartų (vasarą ganyklose karvės dažnai laikomos ir nepriklausomai nuo atstumo).

Valandiniu vadinamas toks ganymas, kai gyvuliai ganomi 7-8 h per parą, t. y. tiek laiko, per kurį jie paėda, vėliau genami į tvartus. Pastarasis būdas tinka derlingose ganyklose (jose 1 gyvuliui tenka mažiau ganyklos ploto, dėl to žolė mažiau mindoma ir teršiama).

Vakarų Europoje aptvarinis ganymas atsirado XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Lietuvoje aptvaruose mėginta ganyti prieš I pasaulinį karą. Ypač plačiai šis būdas naudojamas nuo 1960, kai paplito ilgalaikės sėtinės ganyklos.