Aptarimas:Virimas

• iškeltas klaidinantis teiginys:

Virimo metu kinetinė molekulių energija viršija tarpmolekulinius ryšius, buvusius skystyje. Jei medžiagai toliau suteikiamas šilumos kiekis, tai jos temperatūra virimo metu nedidėja – energija panaudojama išlaisvinti molekules (garavimui). Kai visos skysčio molekulės virsta garais, garų temperatūra pradeda didėti.

Šią dalį reikia iš esmės perrašyti. Garais virsta ne skysčio molekulės, bet skystis ir kitos klaidos... --AndriuZ 20:28, 2007 rugsėjo 9 (EEST)

• Šiaip skystis ir yra skysčio molekulės, kurios po to virsta garų molekulėmis (garais). Taip kad visas teiginys yra teisingas. --Osmis 22:51, 2007 rugsėjo 9 (EEST)

• Argi pasikeičia molekulė H2O kai vanduo būna ledo, skysčio ir garų faziniame būvyje? Įdomu... skysčio molekulės - kažkokia nauja medžiaga? Gal dar yra skysčio atomai ir pan.? (nepyk dėl ironijos, gal taip greičiau suprasi kur klaida) --AndriuZ 00:37, 2007 rugsėjo 10 (EEST)

• Molekulė nepasikeičia, bet kai ji būna skystoje būsenoje galime sakyti, kad tai yra skysčio molekulė. --Osmis 07:59, 2007 rugsėjo 10 (EEST)

• Manau taip sakyti yra nekorektiška. Mokslo (netgi populiarinimo) kalba turi būti tiksli. Molekulė yra medžiagos, medžiaga yra skytos būsenos bet tai nereiškia, kad "molekulė yra skysčio" nes taip atsiranda tokios klaidos, kaip Kai visos skysčio molekulės virsta garais, garų temperatūra pradeda didėti nes molekulės negali būti skyčiu, o po to virsti garais. --AndriuZ 21:42, 2007 rugsėjo 10 (EEST)

• Šiame straipsnyje iš konteksto aišku apie kokį skystį kalbama ir dėl to manau nieks neturėtų manyti, kad molekulė yra skystis, be to niekur taip ir nėra pasakyta. O vanduo yra skystis, kur H2O - molekulė. Tai tiesiog yra tikslesnis išsireiškimas, pvz., galime sakyti "ežeras", o kitais žodžiais būtų vandens telkinys.

• Taip išeina, kad žodžio „molekulė“ negalima vartoti... :) --Osmis 08:49, 2007 rugsėjo 11 (EEST)

• Osmis: Straipsnis ne apie aiškų iš konteksto skystį o apie virimą. Tikiuosi mes čia susirinkome ne vienas kitą mokyti ar puikuotis žiniomis (pvz. aš turiu chemiko diplomą) o gerinti Vikipediją. Siūloma nauja redakcija, jei nori - siūlyk savo:

A variantas

Virimo metu gaunamas šilumos kiekis sunaudojamas skysčio pavertimui garais, t.y. skysčio molekulių kinetinė energija didėja ir kai ji viršija skysto būvio tarpmolekulinius ryšius - skystis virsta garais. Dėl šios priežasties verdančio skysčio temperatūra yra pastovi, nedidėja. Jeigu indas atviras - garai išsisklaido po aplinka ir skysti nugaruoja. Jei indas uždaras, kai visas skystis virta garais, garų temperatūra pradeda didėti.

B variantas

Virimo metu skysčio temepratūra nedidėja, nes gaunama energija sunaudojama skysčio molekulių tarpusavio ryšiams nutraukti. kinetinei energijai viršijus tarpmolekulinius ryšius, buvusius skystyje, visas skystis virsta garais. Kai visos skysčio molekulės virsta garais, garų temperatūra pradeda didėti. Jei garų būvyje esančią medžiaga toliau šildysime suteikdami papildomą šilumos kiekį, tai jos temperatūra kils – energija panaudojama garų būvyje esančios medžiagos molekulių kinetinei energijai didinti. 

--AndriuZ 15:20, 2007 rugsėjo 11 (EEST)

• Aišku kad mes čia susirinkome ne puikuotis savo žiniomis (pvz., aš turiu fiziko diplomą), o gerinti Vikipediją. Del to ir rašau šiuos straipsnius bei diskutuoju. Tai gal palikim B varianta? --Osmis 21:54, 2007 rugsėjo 11 (EEST)