Aptarimas:Reinkarnacija

Prisikėlimas krikščionybėje. Nešališkumas, klaidinantys teiginiai

Tik pirmos pastraipos skirtos reinkarnacijos aptarimui Krikscionybėje, likusios - atskirų žmonių nuomonės, o ne bendrai krikščioniškosios, teologinės ir pasaulietinės, pasaulėžiūros, todėl ir siūlau isskirti atskiru skyreliu.

Po to, visos mintys apie Reinkarnaciją krikščionybėje yra copy - paste iš [1]. Ir tose mintyse yra visisškai klaidinančių teiginių ir šališkų aiškinimų:

Didžioji dalis krikščionių atmeta reinkarnacijos sąvoką, kadangi ji prieštarauja pagrindiniams krikščionybės principams. - Kaip sąvoka gali prieštarauti principams ? Ir kaip sąvoką galima atmesti ? (nevartoja to žodžio, teigia, kad jis beprasmis ? Neįtikinama).

nes Biblijoje minimas tik prisikėlimas iš numirusiųjų amžinajam gyvenimui. Klaidinga, Biblijoje niekur neminimas joks prisikelimas iš mirusiųjų amžinajam gyvenimui. Žmonės stebuklo dėka prikeliami, bet po to miršta, dar bus prikelti Paskutiniojo teismo diena, bet ne amžinajam gyvenimui.

Po mirties žmogaus siela patenka į mirusiųjų karalystę (hebr. šeolas, gr. Hadas). Krikščionybėje nėra tokios Mirusiųjų karalystės

Evangelijoje pagal Luką 16,19–31 aiškiai pasakyta, kad miręs žmogus negali iš mirties grįžti į gyvybės karalystę. Evangelijoje apie Luka to nepasakyta ir Krikščionybėje vėlgi nėra Gyvųjų karalystės. Gal tos "karalystės" yra metaforiniai supaprastinti išsireiškimai, bet aiškinant reikalo esmę, kažin ar metaforų naudojimas padeda, o tik iškreipia pačią krikščioniškąją pasaulėžiūrą.

Jėzus atmeta bausmę už nuodėmes prieš gimimą ir tokiu būdu – induistines mintis apie karmą (Jn 9,1). Jono evangelijoje niekur nekalbama, kad Jėzus atmetinėtų induistines mintis apie karmą, taigi tokie prilyginimai yra klaidinantys. Ir šališki, Tokiu būdu galima teigti: atmeta indėnų įsivaizdavimą apie Amžinuosius medžioklės plotus, atmeta sielos pesiįkūnijimo galimybę klonavimo metu ir pan. Esmė, kad Jėzus nieko tokių išvadų nedarė ir nereikia jų jam priskirti.

Pažadas, kad pranašas Elijas vėl ateis (Mal 3,23–24), išsipildė per Joną Krikštytoją (Mt 11,14; 17,12–13), o tai susiję ne su reinkarnacija (plg. Lk 1,17), o su jo misija. Pranašas Elijas ir Šv. Jonas Krikštytojas yra 2 skirtingi žmonės. Elijas išpranašavo Šv. Jono atėjimą, bet niekur neteigiama, kad tai jis pats, t.y. Elijas, ir bus Šv. Jonu Krikštytoju. Kaip Šv. Jonas Krikštytojas irgi neteigia, kad va - aš esu tasai Elijas. Todėl susiejimas su reinkarnacija čia išvis beprasmis.

Naujasis Testamentas pažymi žmogaus atsinaujinimą per Dievo Dvasią, o ne per reinkarnaciją. Naujasis testamentas to nepažymi, nes jame apskritai nėra jokios minties apie reinkarnaciją. Taip pat Dievo Dvasia - nėra tokio objekto Krikščionybėje. Yra Dievas, kuris suskirstytas į Dieva Tėvą, Dievą Sūnų ir Šv. Dvasią. Kaip ir minimos "Gyvųjų ir mirusiųjų karalystės", čia vėl neaišku, ka reiškianti metafora, matyt.

--Submixster 16:03, 16 balandžio 2012 (EEST)

Ištryniau tą skyrelį. Užtenka manau vien to, kad nukopijuotas tekstas iš tinklapio, nes tai autorinių teisių pažeidimas.--tired time 02:43, 17 gegužės 2012 (EEST)

Moksliniai tyrimai

Labai jau pseudomoksliniai tyrimai..--Vaidila (aptarimas) 12:44, 8 sausio 2023 (EET)

Kritika tokia irgi pilna išvedžiojimų skiltis (kažkas kažko nusipelnęs ar atvirkščiai iš praeitų gyvenimų), apymirtinių patirčių prisiminimuose teigiama, kad žmogus pats renkasi savo tėvus ir sunkesnį kelią, kad paaugtų dvasiškai, bet ar tai ką turi bendro su religiniais įsitikinimais, turbūt kad ne.--Vaidila (aptarimas) 12:53, 8 sausio 2023 (EET)