Aptarimas:Klaipėdos vandalai

Dėl straipsnio Klaipėdos vandalai

Straipsnis mano manymu labai reikalingas, tačiau trūksta aiškumo dėl dviejų dalykų: 1. Kas yra Miestiečių iniciatyvinė grupė 2. Kas yra Alternatyvios kultūros paveldo komisija? Sunku laikyti straipsnį ir nominacijas (už vandalizmą) rimtomis, kol nėra duotas pilnas aprašymas grupės žmonių surengusių tokia akciją. Linkėjimai figuura 15/29 (GMT) 2007/12/17

Visiškai nieko vertingo. Kažkokia grupelė žmonių sumąstė kaltų paieškoti, ir dabar reikia apie tai straipsnį kurti? Gal gerbiamieji nediskredituokit enciklopedijos tokiais straipsniais. * Hugo _¿díme? 18:11, 2007 gruodžio 17 (EET)

O velnias žino... Šiaip neutralumo straipsnis visiškai neturi. Tačiau jame nemažai ir vertingos informacijos. Aišku Vikipedijoje aprašinėti visokias iniciatyvas, nurkeiptas į kažką (pvz., kad ir siekiant išsaugoti Lituvos kino teatrą), gal ir nelabai tinkama vieta, nes ji taptų paskalų ir rimtos informacijos kubilu. Net nežinau, ką daryt: arba visiškai iš pagrindų pertvarkyt staipsnį ir daug ką ištrinti, arba šalinti visai... – Andrius, 18:18, 2007 gruodžio 17 (EET)

Mielasis Hugo.arg: peticija, (kokia ji bebūtų) yra istorinis faktas, vertas paminėjimo enciklopedijoje. Paveldas, taip pat jo naikinimo priežastys ir sąlygos yra istoriškai svarbūs momentai. figuura 16/17 (GMT) 2007/12/17

Deja peticija tikrai ne istorinis faktas, jų visada buvo yra ir bus, ir praėjus aktualumo laikotarpiui pasimiršta ir peticijos ir jų autoriai. Galbūt dalį straipsnio būtų galima inkorporuoti į kokį straipsnį Klaipėdos architektūra, bet ir tai gerokai pataisius neutralumą. * Hugo _¿díme? 18:24, 2007 gruodžio 17 (EET)

Andrius teisingai sako, jog straipsnyje yra įdomios informacijos. Man patiktų, jeigų būtų sukurti atskiri straipsniai apie minėtuosius, istorinius pastatus ir straipsnių pabaigoje būtų paminėta, jog jie buvo sunaikinti atsiradus tam tikrom aplinkybėm (kaip pavyzdžiui A. Vyšniūno sudarytam naujam aukštuminių pastatų planui). Atskiras straipsnis apie memelenderių inicijuotą peticiją dėl architektūros paveldo vandalizmo galėtų atsirasti, jeigu faktas buvo minėtas vietinėje ar respublikinėje spaudoje, interneto portaluose. Ką manai? figuura 16/30 (GMT) 2007/12/17

Brangusis Gewissen Memels, panašu, kad turite įdomios istorinės informacijos su fotofiksacijomis ir pan. Gal galėtumėte sukurti atskirus straipsnius apie kiekvieną iš pastatų ir, kaip minėjau prieš tai rašytame komentare, apibūdinti jų sunaikinimo sąlygas? Būtų labai malonu. figuura 16/39 (GMT) 2007/12/17

Mielasis Hugo.arg, ką tik perskaičiau tavo straipsnį apie Amazonę. Įdėjai aero nuotrauką su iškirstų tropinių miškų rėžiais, taip pat mini miškų kirtimo kaltininkus. Straipsnis be jokios abejonės labai geras ir išsamus. Į straipsnį Klaipėdos vandalai galima žiūrėti iš panašaus požiūrio taško: yra ypatingai stambaus masto problema - Lietuvos paveldo naikinimas; ir yra šio proceso skatintojai, sąmoningai ar ne prie to prisidėję. Tad kodėl apie tai nerašyti? figuura 17/14 (GMT) 2007/12/17

Čia ne poleminė ar diskusijų laida. Rašykit apie problematiką prie Lietuvos architektūra str. ir ten įkelkit kontraversijos ar kitokį skyrelį ir keliais žodžiais paminėkite. --Zaliavos 19:22, 2007 gruodžio 17 (EET)

Ta mintis rašyti prie pastatų yra kur kas geresnė, nei palikti šį straipsnį. Sulyginimas su Amazone prastas - pirma - ten globalinio lygio problema, čia vieno miesto, antra - str. Amazonija nekaltinami konkretūs asmenys ar organizacijos, tik pateikiama bendro pobūdžio apžvalga, trečia - naikinimas aprašytas skyrelyje prie straipsnio ir neiškrenta iš konteksto, o ne sukurtas straipsnis Niekadėjai kapitalistai, kurie naikina miškus :) * Hugo _¿díme? 20:11, 2007 gruodžio 17 (EET)

Sutinku tik iš dalies. Paveldo naikinimas - nacionalinė, bent jau didžiųjų miestų (neturiu informacijos apie Kėdainius) problema. LOKALIAS Amazonės problemas iškėlė ne vyriausybinės organizacijos, o atskiri piliečiai ir jų grupės; tik tuomet jos tapo globaliai pripažintos, nežiūrint to, jog mokslinė argumentacija buvo akivaizdi. Esamą tekstą Klaipėdos vandalai žinoma reikia skaidyti ir performuluoti, paremti rimtesne argumentacija ir susieti su kitų Lietuvos ir užsienio miestų pavyzdžiais. Dabartinis, bestuburis straipsnio pavidalas bus garantuotai pamestas wiki straipsnių galybėje, gal išvis reiktų pradėti nuo neegzistuojančio straipsnio - Paveldas. Šiaip straipsnio autorius nėra beviltiškas, t.y. surinkęs įdomią informaciją ir gal galima būtų jo paprašyti išplėsti temą. figuura 17/14 (GMT) 2007/12/17

Čia reikia ne argumentacijos (žr. Wikipedia:Mokslinis naujumas netoleruojamas, en:Wikipedia:No original research), o šaltinių. Dabar šaltinių suradau tik tiek: Marija Gabrienė „Paveldo vandalų dvyliktukui įteikti pažymėjimai“ (lrt.lt - [1]) ir Virginija Spurytė „Paveldo niokotojams suteikti vandalų titulai“ („Klaipėda“ - [2]). To nepakanka net sąrašui. Angliškoje Vikipedijoje toks straipsnis gal būtų ir skubiai ištrintas (pagal en:Wikipedia:Biographies of living persons ir en:Wikipedia:Criteria for speedy deletion#G10). --Martynas Patasius 21:38, 2007 gruodžio 17 (EET)

Trinti, kadangi tai abejotinas sąrašas, kurį sudarė kažkokia tariama, greičiausiai anonimonė žmonių grupė, ir kurio kaip suprantu vienintelis tikslas pajuodinti tuos žmones. Tam Vikipedija neturėtų būti naudojama, taigi tokį straipsnį derėtų ištrinti.--Atlantas 21:56, 2007 gruodžio 17 (EET)

Palaukit, neskubėkit taip. Bent jau informaciją apie tuos pastatus (neįtraukiant faktų apie nugrivimo tariamus iniciatorius ar pritarėjus) perkelti bent į naudingus resursus. Tai tikrai reikalinga informacija, tiesiog ne taip pateikta... – Andrius, 22:04, 2007 gruodžio 17 (EET)

Gerbiamieji kolegos, leiskite įsiterpti į šią diskusiją straipsnio autoriui. Pirmiausia, miestiečių iniciatyvinė grupė yra jau dvejus metus Klaipėdoje aktyviai veikianti visuomeninė organizacija. Ji nėra anoniminė, bet veikia viešai ir kelia aktualias paveldosaugos problemas, kurios nurodytos šiame straipsnyje. Grupės veikloje dalyvauja profesionalūs istorikai, dėl kurių kompetencijos abejoti visai nevertėtų. Rašydami apie atskirų asmenų veiklą šiame straipsnyje, remiamės ir cituojame oficialius įstaigų tarpusavio susirašinėjimo ir susirašinėjimo su miestiečių iniciatyvine grupe dokumentais. Įsteigusi "Klaipėdos vandalo" nominaciją, grupė siekė, kad būtų viešai žinoma apie konkrečius asmenis, kurie nusipelnė varganai paveldosaugos padėčiai Klaipėdoje. Apdovanojimai buvo įteikti visiems nominantams viešai, apie tai rašyta spaudoje. Todėl šiame straipsnyje nieko nekaltiname ir niekam nesiekiame "įgelti", tik konstatuojame neseniai įvykusius faktus. Pagarbiai, straipsnio autorius. -- Gewissen Memels 12:00, 2007 gruodžio 18 (EET)

Siūlau autoriui (kuris prisistato istoriku) sukurti straipsnius Klaipėdos architektūros paveldas, Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė

Atlantui, reikia paprašyti straipsnio autoriaus pateikti kitus šaltinius apie aprašytą akciją. Jeigu faktai pasitvirtins, tuomet siūlau integruoti 'skundą' į tokius straipsnius: Klaipėdos architektūros paveldas, Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė (duoti narių/istorikų pavardes ir pan.), taip pat aprašyti minėtuosius pastatus. Dabar autorius nuėjo lengviausiu keliu, neduodamas jokio Klaipėdos miesto konteksto, nori, kad skaitytojas iš Vilniaus ar Kėdainių suprastų apie ką eina kalba. Linkėjimai figuura 10/28 (GMT) 2007/12/18

Gal geriau egul nekuria tų straipsnių, nes reikėtų pradžioje išmokti rašyti neutraliai, nes kol kas tekstukas yra tik kažkieno riboto reikšmingumo nuomonė, ne rimtesnė, nei teiginys, kad mėsą valgantys asmenys yra žudikai.--Dirgela 07:24, 2007 gruodžio 19 (EET)

Potencialiai į naudingus resursus, info apie pastatus

Iškėliau dalį galbūt vertingos info., kadangi straipsnį trinsiu.--Atlantas 22:14, 2007 gruodžio 17 (EET)

• Pastatas Herkaus Manto g. 20, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė miesto istorinės dalies (U16) teritorijoje, statyta 1781 m., iki XX pr. pastate veikė prieglauda ir ligoninė, 1902–1908 m. jame veikė pirmoji Klaipėdoje mokytojų seminarija, 1920–1936 m. – pirmoji miesto savivaldybės viešoji biblioteka, kelerius metus iki 1931 m. jame glaudėsi pirmasis Klaipėdoje muziejus. Iki 2005 m. pastate veikė restoranas „Lūja“. Pastatas galutinai nugriautas 2006 03 31, kadangi trukdė įgyvendinti jungtinį UAB „Borita“, UAB „Boritila“ ir UAB „Irita“ investicinį projektą – greta pastatyti aštuonių aukštų gyvenamąjį namą su požeminiu garažu.

• Pastatas Tilžės g. 4, buvęs malūnas senamiesčio (U17) teritorijoje, unikalus buvusio pietinio Klaipėdos priemiesčio, kuriame aktyviai plėtota malūnininkystė, akcentas. Nuo XVII amžiaus malūno sklype plėtota pramoninė veikla, apie malūno veiklą anksčiausi duomenys iš XIX a. antrosios pusės, 1910, 1929 ir pokario metais malūnas rekonstruotas. 1945 m. tai buvo pirmoji Klaipėdoje gamybinę veiklą atnaujinusi įmonė; grūdų malimo funkciją pastatas atliko iki XX a. pr. ir paskutiniu metu priklausė bendrovei „Kretingos grūdai“. Pastatas pradėtas griauti 2006 m. balandį (per Šv. Velykas) vykdant nekilnojamojo turto bendrovės „Aidila“ ir UAB „Prie Rąžės“ administruojamą investicinį projektą statyti malūno vietoje modernų kvartalą.

• Pastatas Martyno Šerniaus g. 12, buvusi Ferdinando aikštės berniukų mokykla miesto istorinės dalies (U16) teritorijoje, pastatyta miesto magistrato 1865 m. iš labdario pirklio Johanno Ludwigo Wienerio palikimo lėšų, veikė šiame pastate iki 1937 m. 1938–1939 m. pastate veikė lietuviška Liudviko Rėzos pradinė mokykla, po karo – 1-oji pradinė mokykla, vėliau – 1-oji septynmetė mokykla, 1965 m. patalpos perduotos Žvejybos prekybos valdybai. 8–9 dešimtmečiuose jūrų prekybos uostui išgriovus didelę buvusio Vitės kvartalo dalį, buvęs mokyklos pastatas liko vienu iš nedaugelio šio kvartalo ženklų. 2005 m. UAB „Kleta“, greta planavusi verslo centro statybą, gavo leidimą pastatą restauruoti, tačiau 2006–2007 m. pastatas buvo pirma padegtas, o vėliau – nugriautas inžinerinių tinklų statybos įmonės „Inkomsta“, kuriai jis esą trukdęs atlikti darbus greta statomame verslo centre.

• Celiuliozės virimo cechas Nemuno g., pastatytas 1899–1900 m., yra pagrindinis unikalaus, analogų Lietuvoje neturinčio, pramoninio paveldo komplekso – buvusio Klaipėdos celiuliozės fabriko – elementas. Gamybinė veikla pastate nutraukta po ekologinių protestų 1988 m., tada išmontuoti ir vertingi autentiški celiuliozės virimo katilai. 1992 m. pastatas atiteko jūrų krovinių kompanijai „Bega“, kuri ieško sau naudingos pastato pritaikymo galimybės. Po visuomenės protestų 2006 m. birželio 13 d. cechas, kaip sudedamoji celiuliozės fabriko pastatų komplekso dalis (G82K), buvo įtrauktas į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą, tačiau „Begos“ vadovybė pasiekė, kad KPD direktorius A. Kuncevičius 2007 02 23 rašte pritartų jai naudingai vizijai nugriauti didžiąją pastato dalį. Jūrų krovinių kompanija „Bega“ tik 2006 m. sugebėjo įstiklinti langus fasadinėje apleisto pastato dalyje.

• „K ir D“ centras Naujojo Sodo g., dviejų 20 aukštų pastatų su daugiaaukšte automobilių stovėjimo aikštele ir pramoginiu korpusu kompleksas, pastatytas 2005–2006 m. miesto istorinės dalies (U16) teritorijoje, greta buvusios miesto rotušės (architektai: Edgaras Neniškis, Rolandas Liola, konstruktorius Tautvydas Tubis). Kompleksas pastatytas greta esantį „Klaipėdos“ viešbutį valdančios UAB „Palangos statyba“ iniciatyva tris kartus per penkerius metus keičiant sklypo detalųjį planą, prisidengiant dar nepatvirtintos Klaipėdos aukštybinių pastatų išdėstymo schemos rengėjų rekomendacijomis, nepaisant Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos nuomonės. 2006 m. per kelias dienas buvo surinkta daugiau kaip 1,5 tūkst. parašų klaipėdiečių, pasisakančių prieš tokių aukštybinių pastatų statybą senojoje Klaipėdos dalyje.

• Pastatas Taikos pr. 4a, 12 aukštų gyvenamasis namas su požemine automobilių stovėjimo aikštele ir komercinėmis patalpomis pirmuosiuose aukštuose, pastatytas 2005–2007 m. UAB „Laivyno inžinerijos centras“ iniciatyva senamiesčio (U17) teritorijoje, unikalių XVII–XVIII a. miesto gynybinių įrengimų zonoje, buvusios šių įrengimų fosos (gynybinio griovio) vietoje ir vieno iš šių įrengimų elementų – neblogai išlikusio bastiono „Preussen“ vizualinės apsaugos juostoje. Detalusis planas 2004 m. parengtas UAB „Projus“ (archit. Algirdas Sviderskas).

• Seniausių Klaipėdos kapinių ir bažnyčių vieta Turgaus g. 37, paveldosauginiu požiūriu unikalus kompleksas senamiesčio (U17) teritorijoje, kurį XVI–XVIII a. sudarė dvi bažnyčios – miestiečių Šv. Jono ir lietuvininkų, bažnyčių aikštė ir laidojimo vieta. Tai – seniausių šiuo metu identifikuotų Klaipėdos bažnyčių vieta. Bažnyčių ir palaidojimų liekanos buvo aptiktos 1981 m. Vlado Žulkaus ir 2006–2007 m. Gintauto Zabielos vykdytų archeologinių kasinėjimų metu. Iš istorinių šaltinių žinoma bažnyčioje buvus palaidota nemažai nusipelniusių Klaipėdai žmonių. XVIII a. pr. bažnyčių pastatai buvo iškelti į kitą vietą, XIX a. sklype buvo pastatytas išlikęs silkių rūšiavimo sandėlis, vėliau pritaikytas druskos laikyti. Pokario metais greta jo veikė saldainių fabrikas, po nepriklausomybės atkūrimo privatizuotas. Paskutinioji „Klaipėdos konditerijos“ gamyklą įsigijusi AB „Invalda“ 2005 m. iškėlė ją iš senamiesčio ir 2006 m. perpardavė Ukrainos konditerijos korporacijai „Roshen“, pasilikdama senąsias gamybines patalpas ir 52 arų sklypą senamiestyje. 2006 m. „Invalda Real Estate“ pradėjo buvusio konditerijos fabriko griovimo darbus, rengdama sklypą viešbučio statybai. 2007 m. vasarą „Invaldos“ grupei priklausanti nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „inRED“ atsisakė viešbučio idėjos ir paskelbė statysianti keturių aukštų nuomojamus apartamentus su komercinėmis patalpomis. Nepaisant visuomenės protestų, 2007 m. rudenį „Invaldai“ priklausanti UAB „Naujoji švara“ ant seniausių Klaipėdos kapinių ir bažnyčių vietos pradėjo keturių aukštų pastato „Jono namai“ statybą. 2007 09 21 Valstybinė kultūros paveldo komisija ir 2007 10 12 Kultūros ministerija konstatavo, kad UAB „Naujoji švara“ pradėjo statybos darbus pažeidžiant procedūras ir turėdama neteisėtai išduotą statybos leidimą.

• Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos senieji rūmai Herkaus Manto g. 25, statyti kaip turtingo Klaipėdos medienos pirklio Hermanno Gerlacho gyvenamasis namas, po savininko mirties 1913 m. atiteko jo našlei, kuri pardavė pastatą miesto savivaldybei, 1936 m. iškėlusiai į jį savivaldybės biblioteką. Iki 2006 m. pastate buvo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekos centriniai rūmai, 2006 m. pradėti restauruoti UAB „Pamario restauratorius“. Restauravimo metu 2007 m. vasarą buvo nugriautas 1936 m. statytas priestatas su katiline, KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis 2007 08 31 paskelbė, kad restauratoriai pavogė 1936 m. įrengtą carinėje Rusijoje pagamintą ketaus krosnį, medines susukamas žaliuzes, sunaikino palanges ir kitas smulkias architektūrines detales. Restauratoriai savo kaltę neigė, KPD vadovybė N. Puteikio veiksmus sustabdant restauravimo projektą traktavo kaip neteisėtus ir atleido jį iš pareigų.

Argumentai už

Manyčiau, kad garbieji ponai piktnaudžiauja savo, kaip administratorių, teisėmis ir neįsiskaito į argumentus už. Taigi belieka juos dar kartą pakartoti:

1. straipsnis nėra publicistinis ir nesiremia asmeniniais tyrimais. Tiesiog konstatuojame faktus, remiamės ir cituojame oficialius įstaigų tarpusavio susirašinėjimo ir susirašinėjimo su miestiečių iniciatyvine grupe dokumentais.

2. straipsniu nesiekiama nieko apjuodinti. Wikipedia yra informacinio turinio projektas, ir šiuo straipsniu taip pat siekiama informuoti visuomenę apie reiškinius, kurie vyksta Lietuvoje, bet dažnai neišeina už valdininkų kabinetų durų. Nominantų nuopelnų išvardijimas taip pat yra informavimas, o ne juodinimas. Apjuodinimu tai būtų galima vadinti tik tuo atveju, jei viskas, kas čia parašyta, būtų paistalai, tačiau

3. straipsnyje neskelbiama nepatikrinta informacija ir neskelbiama nieko naujo. Viskas, kas čia parašyta, buvo paskelbta Klaipėdos istorikų tyrimuose (antroji dalis) arba Klaipėdos spaudoje (pirmoji dalis), t. y. jau buvo paviešinta anksčiau. Todėl straipsnis atitinka Wikipedijos, kaip ne-pirminio šaltinio, sampratą.

Pagarbiai, Gewissen Memels, 00:46 2007 12 19

Puiku. Tada nebus sunku greitai išvardinti šiuos šaltinius ir nurodyti, iš kurio paimtas kiekvienas teiginys. --Martynas Patasius 01:37, 2007 gruodžio 19 (EET)

Vikipedija yra enciklopedija, o ne "informacinio turinio projektas" ir enciklopedijos tikslas nėra "informuoti visuomenę apie reiškinius, kurie vyksta Lietuvoje, bet dažnai neišeina už valdininkų kabinetų durų". Praktiškai nei vienas straipsnio teiginys neatitinka neutralumo kriterijų, abejotinas taip pat ir reikšmingumo kriterijus, tiek straipsnio, tiek apdovanojimų, tiek anoniminės "iniciatyvinės grupės". Atsižvelgiant dar ir į tai, kad nuorodos į šį straipsnį kišamos į susijusius ir nesusijusius kitus straipsnius siūlau trinti, o tai paskui "iniciatyvinė grupė" savo reikšmingumą kitiems įrodinės pagal tai, kad ji aprašyta Vikipedijoje :)--Dirgela 07:39, 2007 gruodžio 19 (EET)

Labai gaila, kad Garbieji Cenzoriai neįsiklauso į argumentus. Iniciatyvinė grupė niekam nesiruošia įrodinėti savo reikšmingumo, juolab apeliuodama į tai, kad ji paminėta wikipedijoje. Ko siekia ši grupė ir kokia veikla ji užsiima, galima nesunkiai sužinoti įvedus jos pavadinimą kabutėse google paieškos sistemoje. Apie tai, kad grupė nėra anoniminė, jau buvo rašyta anksčiau, todėl nesikartosiu. Neutralumo kriterijus yra labai santykinis, ir šiuo požiūriu galima prikibti vos ne prie kiekvieno wikipedijos straipsnio. Pvz., lietuviai, sukūrę straipsnį apie Lietuvos istoriją, niekada neparašys jo taip, kaip Lietuvos istoriją įsivaizduoja mūsų kaimynai. Bet gal kaimynams iš šono matyti geriau? Kas turi kompetenciją spręsti, kas yra neutralu, o kas šališka? Gerbiamas Dirgela, man labai gaila, kad Tamstai atrodo, jog rašyti apie dabartinę paveldosaugos krizę Lietuvoje yra nereikšminga. Pinigingi dėdės elgiasi su Lietuvos miestų senamiesčiais kaip jiems patinka, ir, kas įdomiausia, daro tai neapeidami įstatymų. Jie naikina mūsų praeities reliktus ir mūsų tapatybę per p.r. pavaizduodami tai kaip "restauravimą", "atkūrimą" ar "tradicijų laikymąsi". Viešumas ir alternatyvios pozicijos palaikymas informuojant visuomenę yra vienintelis dalykas, kuris gali padėti išlaikyti balansą. Ir pabaigai - aš nesirengiu kariauti, jeigu manote, kad wikipedia geriau paremti nupirktos žiniasklaidos pranešimais, o ne analitine publicistika. Tačiau Jums turbūt nereikia priminti, kad ištrinti visada lengviau nei sukurti. Pagarbiai, -- Gewissen Memels 12:34 2007 gruodžio 19 (EET)

Kaip jau minėta čia yra enciklopedija, todėl jokios publicistikos čia nereikia - nei analitinės, nei neanalitinės, taip pat pozicijų palikymo čia nereikia nei alternatyvių nei dar kokių nors, principas yra neutralumas, jei tai nepriimtina geriau nerašyti čia nieko.--Dirgela 21:42, 2007 gruodžio 19 (EET)

"Pvz., lietuviai, sukūrę straipsnį apie Lietuvos istoriją, niekada neparašys jo taip, kaip Lietuvos istoriją įsivaizduoja mūsų kaimynai." Ką?? Įstorija - ne įsivaizdavimas, istorija - FAKTAI. Čia neturi būti jokių "savų ir svetimų interpretavimų". Istorija turi ir vieniem ir kitaip atrodyti vienoda. Netikęs argumentas. – Andrius, 13:04, 2007 gruodžio 19 (EET)

O dėl viso kito: prie kiekvienų išvadų pridėk nuorodą bent į oficialų dokumentą (anot jūsų, jūs tokius ir matėte), kad buvo kažkas patvirtinta ar nustatyta/įrodyta. Arba į oficialus spaudos pranešimus. Tada straipsnis bus tikrai vertingas, tačiau ar enciklopedinis, tai didelis klausimas. – Andrius, 13:04, 2007 gruodžio 19 (EET)

Jei metami kaltinimai kam nors jau prieštarauja vikipedijos esminiams susitarimams. pagal pavadinimą ir turinį šies straipsnis naikinamas--Qwarc 13:05, 2007 gruodžio 19 (EET)

Kaip ir sako Martynas Patasius, reikšmingumas padidėtų, jeigu būtų paminėtos istorikų, architektūros kritikų pavardės ir nuorodos į jų ataskaitas. Pavyzdžiui Martynas Purvinas arba Alvydas Nikžentaitis, kiek atsimenu, yra vieni svarbesnių, Klaipėdos kraštą, tyrusių istorikų, aktyviai besireiškiančių paveldo apsaugos klausimais; jeigu jie ar panašūs žmonės būtų pagrindę nepasitenkinimo akcijos motyvus, tuomet straipsnis turėtų būti paliktas, turbūt performuluotame pavidale. Tad reikia atrakinti straipnsį ir duoti laiko straipsnio autoriui šias nuorodas sudėti ir padaryti reikalaujamus pataisymus. figuura 10/56 GMT 2007/12/19