Aptarimas:Galialaukių mūšis

Lietuviai Galialaukių mūšio nepralaimėjo, -- iš straipsnelyje paminėto šaltinio teksto visai nesunku numanyti, kad iš tiesų tas mūšis baigėsi "lygiosiomis". Plg. su istoriografijoje vyraujančia niekieno nelaimėtų 1812 m. Borodino kautynių baigties interpretacija: rusų kariuomenė po šių kautynių ir toliau traukėsi į savosios šalies gilumą, Napoleono "didžioji armija" ir toliau artinosi link Maskvos, ir vis dėlto, nepaisant to rusų traukimosi, niekam iš bent kiek rimtesnių nūdienos istorikų nekyla noras Borodino kautynių baigtį interpretuoti kaip rusų pralaimėjimą. Taigi galima tik stebėtis, kad panašiai pasibaigusį Galialaukių mūšį, po kurio, beje, tariami jo "laimėtojai" nė nebandė sekti įkandin (sic!) Lietuvon grįžtančios lietuvių kariuomenės, kai kurie ultramodernistiškai angažuoti "naujosios lietuvių istorikų kartos" atstovai, t. y. per pastaruosius keliolika metų dėl įvairių nemokslinio pobūdžio aplinkybių mūsuose išvešėjusios pseudopozityvistinės istoriografijos "metodikos" šalininkai laiko "lietuvių pralaimėjimu". //Gugis

Laikas kritiškai pažvelgti į daukantinę, o tuo labiau į šapokinę Lietuvos istorijos interpretaciją ir, bent jau Vikipedijoje, kur nesunku straipsnius skaityti įvairiomis kalbomis, siekti maksimalaus objektyvumo. Kas laimėjo, kas pralaimėjo? – kas pabėgo, tas ir nelaimėjo. Sekant Tamsta išeitų, kad ATR kariuomenė nelaimėjo ir Žalgirio mūšio, nes neužėmė Marienburgo.--lazdynas 13:56, 5 lapkričio 2010 (EET)

Netiesa, nieko pan. "neišeitų". Svarbu visai ne tai, kad lietuviai su lenkais Marienburgo tada neįveikė. Mūsų atveju kur kas svarbiau yra "pastebėti", kad jie bent jau bandė tai padaryti... Kitaip s., Galialaukių mūšio nelaimėjo nei viena iš jame dal. pusių.--Gugis 17:03, 5 lapkričio 2010 (EET)