Apskritojo stalo diskusijos dėl tvaraus palmių aliejaus

RSPO susitikimas 2005 metais

Apskritojo stalo diskusijos dėl tvaraus palmių aliejaus (angl. Roundtable on Sustainable Palm Oil, sutrumpintai RSPO) – ne pelno siekianti asociacija, vienijanti alyvpalmių aliejaus gamintojus, perdirbėjus, vartotojus, investuotojus, aplinkos apsaugos bei visuomenines organizacijas. Įkurta 2004 m. su tikslu skatinti darniais principais paremtą alyvpalmių aliejaus išgavimą, sukuriant vieningus standartus bei sertifikavimo sistemą. RSPO būstinė įsikūrusi Šveicarijos mieste Ciuriche, o sekretoriatas – Kuala Lumpūre, Malaizijoje.[1]

IstorijaKeisti

RSPO buvo įkurta reaguojant į vis augančią kritiką dėl alyvpalmių plantacijų neigiamo poveikio aplinkai ir vietiniams gyventojams. Indonezijoje ir Malaizijoje, didžiausiose šį aliejų gaminančiose valstybėse, alyvpalmių plantacijų plotas per pastaruosius dešimtmečius išaugo kelis kartus ir viršija 110 000 km².[2][3] Tokia plėtra kelia socialines problemas, nes nyksta tradiciniai maži ūkiai, kyla nesutarimų dėl žemės nuosavybės, bei aplinkosaugines, nes nemaža dalis plantacijų sodinama iškirtus miškus, palmės auginamos intensyviu būdu.

Pasaulio gamtos fondas 2001 metais pradėjo pirmąsias diskusijas, kaip išspręsti šias problemas. Buvo surengti keli organizaciniai susitikimai su įvairiomis interesų grupėmis, o organizacija oficialiai įkurta 2004 m. Po metų buvo susitarta dėl principų ir kriterijų, o 2007 m. – dėl sertifikavimo sistemos detalių. Kitais metais buvo sertifikuoti pirmieji ūkiai bei Olandiją pasiekė pirmoji sertifikuoto alyvpalmių aliejaus siunta.[4]

Veiklos mastaiKeisti

2012 m. pabaigoje 15 % viso pasaulyje pagaminamo alyvpalmių aliejaus buvo sertifikuota pagal RSPO standartus.[5]

KritikaKeisti

RSPO kritikuojama dėl silpnų socialinių ir aplinkosauginių standartų. Teigiama, kad aliejaus sertifikavimas nepadėjo išspręsti Malaizijoje ir Indonezijoje plačiai paplitusių nesutarimų dėl vietinių gyventojų nuosavybės teisių į žemę, jame nėra stiprių saugiklių, leidžiančių išvengti miškų kirtimo naujiems alyvpalmių plantacijų plotams. Taip pat įžvelgiama organizacinių problemų, nesugebėjimo suderinti įvairių grupių interesus.[6]

RSPO yra kritikuojama ir didžiųjų tarptautinių aplinkosaugos organizacijų: Žemės Draugų,[7] Greenpeace,[8] Rainforest Action Network[9] ir kt. Po 2013 m. balandį įvykusio RSPO standartų atnaujinimo, kuriame nebuvo sustiprinti saugikliai, galintys užkirsti kelią miškų ir durpynų naikinimui sodinant naujus plantancijų plotus, bei plačiai paplitusiam pesticidų naudojimui, pats Pasaulio gamtos fondas išreiškė rūpestį dėl standartų veiksmingumo ir kviečia „progresyvias“ kompanijas savarankiškai įsipareigoti griežtesniems nei RSPO veiklos reikalavimams.[10]

AlternatyvosKeisti

Dvi didžiausios alyvpalmių aliejaus gamintojos pasaulyje – Malaizija ir Indonezija – svarsto apie savų sertifikavimo sistemų kūrimą. Tai daroma argumentuojant, kad RSPO kelia per griežtus reikalavimus ir juos dažnai keičia, o sertifikavimas brangiai kainuoja ir suteikia mažą finansinę grąžą.[11]

ŠaltiniaiKeisti

  1. The A to Z of Corporate Social Responsibility. John Wiley & Sons, 2010, p. 349
  2. Indonesian Palm Oil in Numbers, Indonesian Palm Oil Board, 2007
  3. Palm Oil Industry, The National Economic Advisory Council, 2010
  4. Milestones, RSPO
  5. RSPO Worldwide Impact, RSPO
  6. W. Bruce Campbell, Sylvia López Ortiz. Integrating Agriculture, Conservation and Ecotourism: Societal Influences. Springer, 2012, p. 191-192
  7. [http://www.foei.org/en/media/archive/2009/certified-palm-oil-not-a-solution 'Certified' Palm Oil Not A Solution
  8. A recipe for palm oil that doesn’t cost the earth, Greenpeace UK
  9. RAN’s Statement on the Roundtable on Sustainable Palm Oil, RAN
  10. WWF
 Statement on
 the
 Review 
of 
the 
RSPO 
Principles
 & 
Criteria, April 18, 2013
  11. Malaysia to launch palm oil certification scheme to compete with RSPO, Mongabay.com, 2013-9-6

NuorodosKeisti